Kamilė Lukauskytė
Vilniaus miesto apylinkės teisme ketvirtadienį prasidėjo byla, sulaukusi nemažai dėmesio viešojoje erdvėje. Prieš teismą stojo komikas ir laidų vedėjas Artūras Orlauskas – jam pareikšti kaltinimai dėl kito žinomo televizijos bei radijo laidų vedėjo Algirdo Ramanausko šmeižimo.
Bylos nagrinėjimas pradėtas paskelbus kaltinamąjį aktą. Prokuroras teisme išdėstė, kokie konkretūs pasisakymai tapo baudžiamosios bylos pagrindu.
Viskas prasidėjo nuo internetinės laidos
Byloje nagrinėjama situacija susijusi su 2024 metų lapkritį internetinėje laidoje „OpTV“ paskelbta informacija.
Teisėsaugos vertinimu, A. Orlauskas laidoje kalbėjo apie A. Ramanauską ir jo pasitraukimo iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos aplinkybes. Pasak prokuroro, laidoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie televizijos ir radijo laidų vedėją.
Kaltinimo esmė – teiginiai, esą A. Ramanauskas iš LRT buvo atleistas dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu.
Prokuratūra teigia, kad A. Orlauskas viešai kalbėjo ne tik apie tariamą priklausomybę, bet ir apie esą dėl to kylančias problemas darbo aplinkoje. Tokie pareiškimai, anot kaltinimo, neatitiko tikrovės ir galėjo pakenkti A. Ramanausko reputacijai.
Kaltinimai – dėl viešai išsakytų žodžių
Šioje byloje svarbiausia tampa ne vien tai, ką apie kolegą pasakė A. Orlauskas, bet ir klausimas, kur yra riba tarp viešo žmogaus nuomonės, kritikos bei teisiškai atsakomybę galinčių užtraukti teiginių apie kitą asmenį.
Viešumoje žinomų žmonių konfliktai dažnai persikelia į socialinius tinklus ir internetines laidas, kur pasisakymai pasiekia didelę auditoriją. Tačiau kartu tokia vieša erdvė reiškia ir didesnę atsakomybę už skleidžiamą informaciją.
Šiuo atveju prokuratūra laikosi pozicijos, kad buvo ne šiaip išsakyta kritinė nuomonė, o paskelbta informacija, kuri neatitiko tikrovės. Būtent todėl istorija pasiekė baudžiamąjį teismą.
Į teismą atvyko visi proceso dalyviai
Ketvirtadienį vykusiame posėdyje dalyvavo visi proceso dalyviai. Posėdžio metu prokuroras Renaldas Budrys perskaitė kaltinamąjį aktą ir išdėstė kaltinimo argumentus.
Tai reiškia, kad byla jau perėjo į teisminio nagrinėjimo stadiją. Toliau teismui teks vertinti ne tik viešai nuskambėjusius A. Orlausko žodžius, bet ir jų kontekstą, aplinkybes bei tai, ar jie iš tiesų peržengė baudžiamosios atsakomybės ribą.
Kol teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo, A. Orlauskas negali būti laikomas kaltu – jo kaltę arba nekaltumą turės įvertinti teismas.
Istorija sulaukė dėmesio dėl abiejų veikėjų žinomumo
Ši byla išsiskiria ir tuo, kad joje susikirto du Lietuvos pramogų bei žiniasklaidos lauke gerai žinomi žmonės.
A. Orlauskas daugelį metų dirba televizijoje, radijuje ir interneto žiniasklaidoje, o A. Ramanauskas taip pat yra gerai atpažįstamas visuomenėje kaip televizijos ir radijo laidų vedėjas.
Todėl ginčas dėl viešai išsakytų žodžių neapsiribojo vien asmeniniu konfliktu. Jis tapo klausimu apie tai, kokias pasekmes viešai paskelbti teiginiai gali sukelti žmogaus reputacijai ir kada tokie pasisakymai tampa teisminio ginčo objektu.
Bylos nagrinėjimas dar tik prasideda, todėl galutinis atsakymas į svarbiausią klausimą – ar A. Orlausko pasisakymai iš tiesų sudaro nusikalstamos veikos sudėtį – dar laukia.
Kol kas aišku viena: tai, kas prasidėjo nuo internetinėje laidoje nuskambėjusių žodžių, dabar persikėlė į teismo salę, kur viešą konfliktą teks vertinti jau ne auditorijos reakcijomis, o teisės normomis ir įrodymais.
