Kamilė Lukauskytė
JAV prezidento Donaldo Trumpo politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu sukėlė naują įtampą. Užuot didinęs spaudimą Maskvai, Vašingtonas pasirinko ekonominių nuolaidų kelią, o pats Trumpas vis griežčiau kritikuoja Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Ukrainos valdžios šaltiniai atskleidė dvi galimas tokio posūkio priežastis – norą prisivilioti Vladimirą Putiną prie derybų stalo ir artėjančius JAV Kongreso rinkimus.
Spalio 19 dieną pasirodžiusi informacija leidžia geriau suprasti, kodėl Baltųjų rūmų retorika per kelias savaites taip pastebimai pasikeitė.
Tačiau Kyjive baiminamasi, kad bandymas paskatinti Kremlių nuolaidomis gali duoti priešingą rezultatą.
Vietoj naujų sankcijų – susitarimas su Rusija
Dar rugsėjo viduryje JAV Kongresas priėmė senatorių Lindsey Grahamo ir Richardo Blumenthalio inicijuotą sankcijų įstatymo projektą.
Buvo tikimasi, kad spalį Vašingtonas padidins ekonominį spaudimą Rusijai.
Tačiau Donaldas Trumpas pasirinko kitokią kryptį.
Spalio 9 dieną, po pokalbio su Vladimiru Putinu, JAV prezidentas paskelbė apie laikiną sankcijų išimtį, leidžiančią tiekti rusišką dyzeliną tarptautinėms rinkoms.
Susitarimas apima daugiau kaip 2,25 mln. barelių degalų.
Nors toks kiekis vargu ar iš esmės pakeistų pasaulinę naftos produktų rinką, politinė šio sprendimo reikšmė yra didelė.
Jungtinės Valstijos, anksčiau siekusios apriboti Rusijos energetikos pajamas, dabar sutiko su daliniu apribojimų sušvelninimu.
Šis žingsnis sulaukė kritikos tiek Ukrainoje, tiek pačiose Jungtinėse Valstijose.
Šaltiniai atskleidė tikrąjį Vašingtono sumanymą
Ukrainos valdžios šaltiniai leidiniui „RBC-Ukraine“ papasakojo, kad JAV administracija tikisi ekonominėmis paskatomis pakeisti Rusijos poziciją.
Pasak šaltinių, amerikiečiai mano, jog nuolaidos galėtų paskatinti Putiną grįžti prie rimtų derybų dėl karo užbaigimo.
Panašią informaciją anksčiau paskelbė ir „Reuters“.
Agentūros duomenimis, JAV prezidento pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Trumpo žentas Jaredas Kushneris per susitikimą Majamyje Ukrainos atstovams aiškino, kad dyzelino susitarimas yra platesnės diplomatinės strategijos dalis.
Amerikiečių tikslas – parodyti Maskvai, kad Vašingtonas pasirengęs ekonominiam bendradarbiavimui, jeigu Rusija sugrįš prie derybų.
Tačiau ši strategija remiasi prielaida, kad Kremlius į ekonomines paskatas atsakys politinėmis nuolaidomis.
Kol kas nėra patvirtinimo, kad Rusija būtų sutikusi nutraukti karinius veiksmus mainais į tokį susitarimą.
Putinas vilioja milijardiniais projektais?
Ukrainos valdžios šaltiniai atskleidė ir dar vieną įdomią detalę.
Pasak jų, Rusijos atstovas Kirilas Dmitrijevas aktyviai siūlo amerikiečiams įvairias ekonominio bendradarbiavimo galimybes.
Tarp minimų idėjų – bendras Arkties gamtos išteklių naudojimas.
Šis regionas pasižymi dideliais energetinių ir mineralinių išteklių rezervais.
Todėl galimi bendri projektai galėtų būti patrauklūs verslo požiūriu.
Ukrainos šaltinių vertinimu, tokie pasiūlymai gali padėti Kremliui palaikyti JAV administracijos susidomėjimą bendradarbiavimu.
Vis dėlto svarbu atskirti derybose aptariamas idėjas nuo realiai pasirašytų susitarimų.
Nėra pagrindo teigti, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija jau susitarė dėl bendro Arkties išteklių naudojimo.
Dyzelinas gali būti tik pradžia
Vakarų žiniasklaidoje aptariama galimybė, kad dyzelino tiekimo susitarimas gali tapti pirmuoju žingsniu į platesnį ekonominių santykių atkūrimą.
Tarp galimų temų minimas rusiškų gamtinių dujų tiekimo Europai atnaujinimas.
Taip pat kalbama apie Rusijos bendrovės „Lukoil“ užsienyje įšaldytą turtą ir galimą platesnį saugumo susitarimą, kuriame dalyvautų Rusija bei Europos valstybės.
Tokie pasiūlymai kol kas nėra patvirtinti kaip galutiniai sprendimai.
Tačiau jie rodo, kokiomis kryptimis gali vykti diplomatinės diskusijos.
Pagrindinis klausimas – ką Rusija būtų pasirengusi pasiūlyti mainais.
Jeigu Maskva gautų ekonominės naudos, bet neatsisakytų karinių veiksmų, tokia strategija galėtų susilpninti Vakarų spaudimą nepasiekusi svarbiausio tikslo – karo sustabdymo.
Būtent dėl to Ukrainos atstovai į Vašingtono pasirinktą kelią žvelgia skeptiškai.
Artėjantys rinkimai keičia prioritetus
Ukrainos valdžios šaltiniai įvardija ir kitą galimą Trumpo politikos pokyčių priežastį.
Lapkričio 3 dieną Jungtinėse Valstijose vyks tarpiniai Kongreso rinkimai.
Jų metu amerikiečiai rinks Atstovų Rūmų narius ir dalį Senato.
Rinkimų rezultatai turės įtakos tam, kiek politinės paramos prezidentas turės likusią kadencijos dalį.
Tuo metu JAV gyventojams svarbi problema yra aukštos degalų kainos.
Trumpo administracija teigia, kad susitarimas dėl rusiško dyzelino galėtų padėti sumažinti kainų spaudimą.
Tačiau energetikos rinkos ekspertai abejoja, ar numatytas degalų kiekis galėtų reikšmingai paveikti kainas.
Be to, didelę įtaką pasaulinėms naftos kainoms daro karas Irane.
Vis dėlto politiškai Baltiesiems rūmams svarbu parodyti, kad administracija imasi veiksmų.
Todėl, Ukrainos šaltinių vertinimu, vidaus politiniai motyvai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Trumpas pasirinko susitarimą su Rusija.
Tai nėra oficialiai patvirtintas vienintelis prezidento motyvas, o šaltinių pateikiamas jo veiksmų aiškinimas.
Trumpas vis griežčiau puola Zelenskį
Kartu su ekonominėmis nuolaidomis Rusijai pasikeitė ir Trumpo kalbėjimo apie Ukrainos vadovybę tonas.
JAV prezidentas viešai kaltino Zelenskį nenoru užbaigti karo.
Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainai reikėtų naujo prezidento.
Viename iš pastarųjų interviu Trumpas teigė, kad su Zelenskiu jam sunkiau susitarti negu su Putinu.
Tokie pareiškimai sulaukė griežtos reakcijos Kyjive.
Ukrainos prezidentas savo ruožtu kritikavo JAV sprendimą švelninti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui.
Jo nuomone, ekonominės nuolaidos gali suteikti Maskvai papildomų išteklių tęsti karą.
Zelenskis taip pat išreiškė nusivylimą dėl ribojimų, susijusių su „Starlink“ palydovinio ryšio naudojimu, ir dėl amerikiečių žvalgybinės informacijos teikimo.
Nepaisant nesutarimų, Ukraina ir toliau siekia išsaugoti bendradarbiavimą su JAV.
Nuskambėjo ir nepatvirtinti kaltinimai
Pastarosiomis dienomis Trumpas taip pat paskleidė teiginių apie tariamą Ukrainos prekybą amerikietiškomis sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“.
Tačiau Ukraina tokių raketų iš JAV nėra gavusi.
Todėl kaltinimai, kad Kyjivas prekiauja būtent iš JAV gautomis šio tipo raketomis, nėra pagrįsti pateiktais faktais.
Tarp informacijos, kuria rėmėsi Trumpas, buvo minimas ir buvusios Zelenskio atstovės spaudai Julijos Mendel interviu.
Vis dėlto viešai paskelbti duomenys nepatvirtina prezidento išsakytos versijos.
Tokie pareiškimai dar labiau didina įtampą tarp Vašingtono ir Kyjivo.
Ukrainiečiai mėgina atkurti dialogą
Nepaisant viešų nesutarimų, užkulisiniai diplomatiniai kontaktai nenutrūko.
„RBC-Ukraine“ duomenimis, praėjusią savaitę Ukrainos atstovai ieškojo galimybės surengti naują susitikimą su JAV pareigūnais Europoje.
Buvo svarstoma galimybė susitikti su Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Vienas Ukrainos šaltinių teigė, kad toks susitikimas galėtų padėti grąžinti į derybų darbotvarkę bendradarbiavimą dronų srityje.
Ukraina turi sukaupusi didelę bepiločių orlaivių gamybos ir naudojimo patirtį.
Todėl bendri technologiniai projektai galėtų būti viena iš sričių, kuriose Kyjivas ir Vašingtonas rastų bendrų interesų.
Tačiau kol kas nėra duomenų, kad šie kontaktai būtų iš esmės pagerinę abiejų šalių santykius.
JAV Kongrese bręsta pasipriešinimas
Trumpo susitarimas su Rusija sulaukė kritikos ne tik užsienyje.
Spalio 16 dieną JAV Atstovų Rūmuose buvo pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siekiama sustabdyti dyzelino susitarimą.
Jame taip pat numatyti papildomi Rusijos energetikos sektoriaus apribojimai.
Ši iniciatyva rodo, kad Vašingtone nėra vieningos nuomonės dėl tolesnės politikos Maskvos atžvilgiu.
Dalis įstatymų leidėjų mano, kad ekonominis spaudimas turėtų būti didinamas, o ne mažinamas.
Kiti palaiko bandymus pasinaudoti ekonominėmis paskatomis siekiant atnaujinti derybas.
Tačiau pats įstatymo projekto pateikimas dar nereiškia, kad Trumpo susitarimas jau panaikintas.
Kremlius kol kas nežada nutraukti karo
Svarbiausias klausimas lieka neatsakytas – ar ekonominės nuolaidos iš tiesų paskatins Putiną sutikti su paliaubomis.
Spalio viduryje Trumpas paskelbė apie tariamą energetinių objektų puolimo sustabdymą.
Tačiau nei Rusija, nei Ukraina nepatvirtino visapusiško ir tvaraus susitarimo dėl paliaubų.
Po šio pareiškimo išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą tęsėsi.
Rusija taip pat atmetė Ukrainos pasiūlymą dėl platesnių, 60 dienų trukmės paliaubų.
Tai sustiprino abejones, ar Kremlius šiuo metu pasirengęs reikšmingoms nuolaidoms.
Ukraina savo ruožtu pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti jos saugumą ir negali būti grindžiamas vienašališkais teritoriniais reikalavimais.
Kas iš tiesų slypi už Trumpo posūkio?
Ukrainos valdžios šaltinių pateikiamas paaiškinimas apima dvi pagrindines priežastis.
Pirmoji – Trumpo administracijos tikėjimas, kad ekonominis bendradarbiavimas gali paskatinti Putiną pradėti rimtas taikos derybas.
Antroji – artėjantys JAV Kongreso rinkimai ir siekis sumažinti degalų kainas bei parodyti rinkėjams konkrečius administracijos veiksmus.
Tačiau abu motyvai kol kas yra žurnalistinių šaltinių ir analitikų vertinimai, o ne galutinai įrodyta visų prezidento sprendimų priežastis.
Aišku tai, kad Vašingtonas pasirinko rizikingą diplomatinę strategiją: siūlyti Rusijai ekonominių paskatų dar prieš jai sutinkant nutraukti karą.
Ar ši taktika padės pasiekti taiką, priklausys ne nuo pažadų, o nuo konkrečių Maskvos veiksmų.
Kol kas Ukraina ir jos partneriai laukia būtent jų.
