Kamilė Lukauskytė
Rudeniui įsibėgėjant daugelio Lietuvos gyventojų piniginės susiduria su papildomu spaudimu. Prasidedantis šildymo sezonas didina būsto išlaidas, kainų pokyčiai išlieka aktualūs, o turintiems paskolų prie kasdienių sąskaitų prisideda ir ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai.
Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų finansinė drausmė leidžia į situaciją žvelgti ramiau. Vienas svarbiausių dalykų, galinčių apsaugoti nuo netikėtų sunkumų, yra iš anksto sukauptas finansinis rezervas.
Kiek pinigų reikėtų turėti atsargoje?
Finansų specialistų dažnai minima taisyklė – santaupų turėtų pakakti maždaug 3–6 mėnesių įprastoms išlaidoms. Toks rezervas gali tapti itin svarbus netekus darbo, sumažėjus pajamoms ar netikėtai išaugus būtinoms išlaidoms.
Kita dažnai naudojama biudžeto planavimo taisyklė – 50–30–20. Pagal ją apie 50 proc. pajamų skiriama būtiniausiems poreikiams, 30 proc. – laisvalaikiui ir kitiems nebūtiniems pirkiniams, o likę 20 proc. – taupymui.
Žinoma, ne kiekvienas namų ūkis gali iš karto pasiekti tokias proporcijas. Svarbiausia įprotį taupyti pradėti formuoti kuo anksčiau ir reguliariai peržiūrėti savo išlaidas.
Prieš imant paskolą – vienas svarbus klausimas
Planuojant būsto paskolą ar automobilio lizingą, vertėtų skaičiuoti ne tik tai, ar šiandien pakanka pajamų mėnesinei įmokai. Reikėtų įvertinti ir blogesnį scenarijų: kas nutiktų sumažėjus pajamoms, netekus darbo ar išaugus palūkanoms?
Pastarųjų metų situacija rodo, kad Lietuvos namų ūkiai su turimais įsipareigojimais tvarkosi gana drausmingai. Net ir palūkanoms išaugus, paskolų portfelio kokybė išliko aukšta.
Grąžinti paskolą anksčiau – ne visada geriausia?
Sukaupus didesnę pinigų sumą gali kilti noras kuo greičiau sumažinti būsto paskolos likutį. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad toks sprendimas nebūtinai kiekvienu atveju yra finansiškai naudingiausias.
Reikia įvertinti paskolos palūkanas, likusį terminą, turimas santaupas ir alternatyvas, kur pinigai galėtų būti panaudoti. Be to, dėl infliacijos pinigų vertė laikui bėgant keičiasi, todėl ir ilgalaikės skolos reali našta nėra nekintanti.
Lietuvos gyventojams būdingas gana atsargus požiūris į skolas. Būtent finansinė drausmė, santaupos ir gebėjimas nepervertinti savo galimybių gali tapti svarbiausiais saugikliais, jei ekonomikoje vėl prasidėtų sudėtingesnis laikotarpis.
