Lietuvoje užfiksuotas naujas vėjo elektrinių gamybos rekordas, tačiau gyventojams ir verslui elektros kainos žinia ne tokia džiugi. Nepaisant smarkiai išaugusios vietinės gamybos, per savaitę didmeninė elektros kaina šalyje pakilo 9 procentais.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, spalio 5–11 dienomis vidutinė elektros kaina Lietuvoje pasiekė 80 eurų už megavatvalandę.

Energetikos specialistai paaiškino, kodėl net ir rekordinė vėjo jėgainių gamyba negarantuoja pigesnės elektros.

Užfiksuotas naujas Lietuvos rekordas

Spalio 9 dieną Lietuvos vėjo elektrinės pasiekė iki šiol neregėtą gamybos galią.

Penktadienį, apie 18 valandą, preliminariais duomenimis, jų momentinė galia sudarė net 2 245 megavatus (MW).

Tai naujas šalies vėjo energetikos rekordas.

Prie tokio rezultato prisidėjo stiprūs vėjai ir pastaraisiais metais sparčiai augęs vėjo elektrinių skaičius.

Ypač palankios sąlygos elektros gamybai susidarė pajūrio regione.

Rekordas rodo, kad Lietuvoje įrengti atsinaujinančios energetikos pajėgumai jau gali pagaminti labai didelius elektros kiekius.

Tačiau vienos dienos rekordas dar nereiškia, kad elektra visą savaitę bus pigi.

Kiek iš tikrųjų pabrango elektra?

Lietuvoje

80 €

už MWh

Latvijoje

78 €

už MWh

Estijoje

46 €

už MWh

Vidutinės didmeninės elektros kainos spalio 5–11 dienomis, „Litgrid“ duomenimis.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 9 procentais.

Ankstesnę savaitę ji siekė apie 74 eurus už megavatvalandę.

Nors kainos augimas nebuvo toks didelis kaip kai kuriais ankstesniais laikotarpiais, jis nustebino dėl itin palankių sąlygų vėjo energetikai.

Kodėl elektra brango, nors vėjo buvo daug?

Elektros kaina priklauso ne tik nuo to, kiek jos pagaminama Lietuvoje.

Lietuvos elektros rinka yra susijusi su kaimyninėmis valstybėmis, todėl kainoms įtakos turi ir padėtis kitose Europos šalyse.

Be to, elektros gamyba ir vartojimas per parą nuolat keičiasi.

Net jei vienu metu vėjo jėgainės pagamina labai daug elektros, kitu paros metu, vėjui susilpnėjus, gali prireikti brangesnės gamybos ar importo.

Savaitės vidutinę kainą lemia visų jos prekybos laikotarpių kainos, o ne vienas rekordinės gamybos momentas.

Prie kainų augimo prisidėjo ir didesnis elektros poreikis bei sumažėjusi saulės elektrinių gamyba.

Elektros suvartojimas Lietuvoje išaugo

Spalio 5–11 dienomis elektros poreikis Lietuvoje padidėjo 4 procentais.

Per savaitę šalyje suvartota 264 gigavatvalandės (GWh) elektros energijos.

Tuo metu Lietuvos elektrinės pagamino 240 GWh – net 32 procentais daugiau nei ankstesnę savaitę.

Tai reiškia, kad vietinė gamyba užtikrino apie 91 procentą šalies elektros poreikio.

Šis rodiklis rodo reikšmingą Lietuvos pažangą didinant energetinį savarankiškumą.

Tačiau bendras savaitės balansas vis tiek išliko priklausomas nuo tarptautinės elektros prekybos.

Vėjo gamyba išaugo daugiau nei dvigubai

Praėjusią savaitę ypač ryškiai išaugo vėjo elektrinių gamyba.

„Litgrid“ duomenimis, ji padidėjo net 124 procentais.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 74 GWh elektros.

Tuo metu saulės elektrinių gamyba sumažėjo 45 procentais ir siekė 64 GWh.

Hidroelektrinės pagamino 13 GWh, tiek pat – šiluminės jėgainės.

Kitoms elektrinėms teko dar 11 GWh.

Šie duomenys rodo, kad net ir sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai skirtingų elektros gamybos šaltinių rezultatai gali smarkiai svyruoti.

Vėjo elektrinės tampa vis svarbesne Lietuvos energetikos sistemos dalimi, tačiau saulės ir vėjo gamybos nepastovumas išlieka vienu pagrindinių iššūkių.

Nerimą kelia ir gamtinių dujų atsargos Europoje

Elektros kainoms įtakos turi ne tik vietinės oro sąlygos, bet ir situacija Europos gamtinių dujų rinkoje.

„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys atkreipė dėmesį į neįprastai mažą Europos dujų saugyklų užpildymą.

Šiuo metu jų užpildymo lygis siekia apie 74 procentus.

Tai, „Litgrid“ duomenimis, žemiausias rodiklis šiuo metų laiku nuo 2011 metų, kai pradėti rinkti palyginami duomenys.

Artėjant žiemai mažesnės dujų atsargos didina neapibrėžtumą energetikos rinkose.

Kadangi gamtinės dujos naudojamos ir elektros gamybai, jų kainų pokyčiai gali paveikti elektros biržos kainas.

Lietuva mažiau importavo, bet daugiau eksportavo

Praėjusią savaitę Lietuva ne tik daugiau gamino elektros, bet ir aktyviau ją pardavinėjo kaimyninėms valstybėms.

Elektros importas sumažėjo 25 procentais ir siekė 84 GWh.

Daugiausia elektros buvo importuota iš Švedijos – 54 procentai viso importo.

Dar 39 procentai atkeliavo iš Latvijos, o 7 procentai – iš Lenkijos.

Tuo metu eksportas padidėjo net 68 procentais ir pasiekė 61 GWh.

Didžiausia eksportuotos elektros dalis teko Lenkijai ir Švedijai – po 40 procentų.

Likę 20 procentų buvo eksportuoti į Latviją.

Tokie pokyčiai rodo, kad Lietuvos elektros gamintojai vis aktyviau dalyvauja regioninėje rinkoje.

Ar gyventojų sąskaitos dabar padidės?

Nors didmeninė elektros kaina per savaitę išaugo, tai dar nereiškia, kad visiems gyventojams iš karto padidės sąskaitos.

Poveikis priklauso nuo pasirinkto elektros tiekimo plano.

Gyventojai, turintys fiksuotos kainos sutartis, už elektrą moka pagal sutartyje nustatytą tarifą.

Tuo metu pasirinkusieji su biržos kainomis susietus planus elektros kainų svyravimus gali pajusti greičiau.

Svarbu prisiminti, kad galutinę sąskaitą sudaro ne tik didmeninė elektros energijos kaina.

Prie jos prisideda persiuntimo paslaugos, mokesčiai ir kitos dedamosios.

Todėl 9 procentų didmeninės kainos padidėjimas nereiškia tokio paties visos gyventojo sąskaitos augimo.

Rekordas – svarbus žingsnis energetinei nepriklausomybei

Nors elektros kaina praėjusią savaitę padidėjo, rekordinė vėjo elektrinių gamyba yra svarbus Lietuvos energetikos pokytis.

Augant vietinės gamybos pajėgumams, mažėja poreikis importuoti elektrą iš kitų valstybių.

Tačiau norint užtikrinti stabilesnes kainas svarbu ne tik statyti naujas elektrines, bet ir plėtoti energijos kaupimo sistemas, stiprinti elektros jungtis bei gerinti vartojimo lankstumą.

Svarbiausia išvada – rekordinė elektros gamyba savaime negarantuoja mažesnių kainų.

Elektros kainą lemia visa regioninė rinka, vartojimo poreikis, kitų energijos išteklių kainos ir tai, kiek elektros pagaminama kiekvienu konkrečiu metu.