Kamilė Lukauskytė
Rugsėjis Vilniaus vairuotojams prasidėjo ne tik sugrįžimu į įprastą miesto ritmą, bet ir gerokai ilgesnėmis kelionėmis. Į sostinės gatves grįžus moksleiviams, jų tėvams, studentams ir po atostogų į darbus sugrįžusiems gyventojams, spūstys tapo viena pagrindinių miesto aktualijų.
Tačiau šįkart diskusija apie eismą persikėlė ir į politinę areną. Susisiekimo ministras Juras Taminskas viešai sukritikavo Vilniaus merą Valdą Benkunską ir sostinės savivaldybės komunikaciją. Ministro teigimu, problema esą ne vien gatvių remontai, bet ir tai, kaip mieste organizuojami darbai bei valdomi transporto srautai.
Ministro kantrybė trūko
J. Taminskas savo poziciją išsakė socialiniuose tinkluose. Ministras itin kritiškai įvertino Vilniaus savivaldybės atstovo raginimą gyventojams, jeigu įmanoma, rinktis alternatyvius keliavimo būdus – važiuoti dviračiais, viešuoju transportu arba eiti pėsčiomis.
Politikas teigė, kad toks pasiūlymas žmonėms, kasdien susiduriantiems su spūstimis, esą rodo atsakomybės permetimą patiems gyventojams.
J. Taminskas sostinės situaciją apibūdino itin aštriai ir pareiškė, kad Vilnių paralyžiuoja ne vien remontai, bet ir miesto valdžios gebėjimas juos planuoti.
Ministro nuomone, gatvių tvarkymas yra būtinas, tačiau vienu metu pradėjus daug darbų svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad eismas mieste nesustotų.
„Išrauti miestą“ – dar nereiškia jį sutvarkyti
J. Taminskas savo kritikoje pabrėžė, kad Lietuvoje taip pat vyksta dideli kelių, tiltų ir transporto mazgų remonto darbai. Tačiau, jo teigimu, tokie projektai turėtų būti išdėstomi etapais, kartu organizuojant eismo srautus ir apylankas.
Tuo metu Vilniuje, ministro vertinimu, pagrindinės miesto arterijos ir svarbios jungtys vienu metu tapo statybų zonomis. Dėl to atskiri remonto projektai, jo teigimu, susiliejo į vieną didelę transporto problemą.
Ministras taip pat kritikavo situaciją, kai gyventojams siūloma tiesiog keisti keliavimo įpročius.
Jo vertinimu, jeigu žmogus dėl prastai suplanuotų darbų priverstas valandų valandas stovėti spūstyje, vien pasiūlymas sėsti ant dviračio ar keliauti pėsčiomis problemos neišsprendžia.
Savivaldybė pateikia kitą situacijos paaiškinimą
Vilniaus savivaldybės atstovas Arūnas Visockas situaciją vertina kiek kitaip.
Anot jo, didelę dalį rugsėjo pradžios spūsčių lemia įprastas sezoninis pokytis. Prasidėjus mokslo metams į gatves vienu metu sugrįžta gerokai daugiau eismo dalyvių.
Į miestą grįžta studentai, į mokyklas pradeda važiuoti vaikus vežantys tėvai, o daugybė darbuotojų po vasaros atostogų vėl keliauja į biurus.
Savivaldybė gyventojams rekomenduoja, kai tik įmanoma, rinktis viešąjį transportą, dviračius arba keliones pėsčiomis. Taip esą būtų galima sumažinti automobilių skaičių gatvėse ir bent iš dalies palengvinti situaciją.
Dėmesio centre atsidūrė ir kelio ženklai
Prie bendros eismo problemos prisidėjo ir konkretūs infrastruktūros nesklandumai.
Vienas iš pavyzdžių – Kalvarijų gatvėje esanti sankryža, kurioje vairuotojams kilo neaiškumų dėl kelio ženklų ir faktiškai nubraižytų eismo juostų.
Sankryžoje kelio ženklas nurodė kitokį eismo juostų skaičių nei vairuotojai matė važiuodami gatve. Dėl to dalis vairuotojų rinkosi kryptį pagal ženklą, tačiau gatvės išdėstymas buvo kitoks.
Savivaldybės atstovas pripažino, kad senieji ženklai nebuvo laiku nuimti, ir pažadėjo problemą ištaisyti.
Remontų mieste netrūksta
Nors savivaldybė teigia, kad pagrindinius šiemet planuotus remonto darbus iki rugsėjo jau užbaigė, mieste vis dar galima pamatyti statybinės technikos ir vykstančių infrastruktūros darbų.
Savivaldybė skelbia, kad šiais metais buvo suplanuota 11 pagrindinių objektų, o papildomai atlikti darbai dar penkiuose objektuose.
Tačiau vairuotojams svarbus ne tik oficialus darbų sąrašas. Net ir iš dalies neuždaryta gatvė gali smarkiai sulėtėti tuomet, kai ja vienu metu pradeda važiuoti didžiulis automobilių srautas.
Kelionės kai kuriems pailgėjo dvigubai
Rugsėjo pradžioje situaciją ypač pajunta tie, kurie rytais turi pasiekti mokyklas, darželius ar darbovietes.
Įprastai kelias, trunkantis keliolika ar keliasdešimt minučių, piko metu gali gerokai pailgėti. Dėl to vairuotojai priversti ieškoti alternatyvių maršrutų, tačiau ir šie greitai užsipildo.
Sostinės opozicijos atstovas Povilas Pinelis situaciją taip pat įvertino kritiškai. Jo teigimu, rugsėjo pradžioje vilniečiai atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kurią lėmė ne vien natūraliai išaugęs eismo intensyvumas, bet ir ankstesni miesto valdžios sprendimai.
Politinis ginčas tik įsibėgėja
J. Taminsko ir Vilniaus savivaldybės atstovų pasisakymai rodo, kad sostinės spūstys tapo ne vien kasdienio nepatogumo klausimu.
Tai jau virto politiniu ginču dėl to, kas turėtų prisiimti atsakomybę už miesto eismo organizavimą.
Ministras tikina, kad Vilniaus valdžia turėtų ne aiškinti gyventojams, kaip prisitaikyti prie susidariusios situacijos, o užtikrinti geresnį darbų planavimą ir transporto srautų valdymą.
Tuo metu savivaldybė akcentuoja sezoniškumą, išaugusį automobilių skaičių ir būtinybę gyventojams rinktis įvairius keliavimo būdus.
Kol politikai aiškinasi, kas kaltas dėl sostinės spūsčių, vilniečiams lieka praktiškiausias klausimas – kaip ryte pasiekti savo tikslą neprarandant papildomos valandos kelyje.
