Kamilė Lukauskytė
Vokietijoje vis garsiau kalbama apie incidentą, kuris galėjo baigtis daug rimčiau. Kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad prie Leipcigo–Halės oro uosto įvykdyti bandymą panaudoti droną buvo ruoštasi Rusijoje kelis mėnesius, o didesnės nelaimės esą pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Tuo metu Maskva kategoriškai atmeta Berlyno kaltinimus ir perspėja apie galimą tolesnį santykių paaštrėjimą.
Merzas: katastrofos buvo galima neišvengti
Trečiadienį kalbėdamas Bundestage F. Merzas pareiškė, kad incidentas Leipcigo–Halės oro uoste buvo ne atsitiktinis įvykis.
Vokietijos kanclerio teigimu, ataka buvo ruošiama Rusijoje ilgesnį laiką ir buvo nukreipta būtent prieš Vokietiją. Jis taip pat pareiškė, kad rimtesnių pasekmių pavyko išvengti tik per plauką.
Pasak F. Merzo, galėjo būti padaryta didelė materialinė žala ir galėjo nukentėti žmonės. Jo vertinimu, tai, kad blogiausio scenarijaus pavyko išvengti, iš esmės buvo sėkmės klausimas.
Tokie kanclerio žodžiai rodo, kad Berlynas incidentą vertina ne kaip paprastą saugumo pažeidimą, o kaip galimą platesnės hibridinės kampanijos prieš Vokietiją dalį.
Oro uoste rastas dronas su sprogmenimis
Incidentas įvyko rugpjūčio 4-osios vakarą.
Leipcigo–Halės oro uosto saugumo zonoje, netoli Ukrainos krovininių lėktuvų, buvo aptiktas dronas, ant kurio rasta sprogmenų ir detonatorius. Vėliau pranešta ir apie kitą neatpažintą skraidantį objektą, kuris susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu. Dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako lėktuvas negalėjo įprastai užbaigti tūpimo.
Tyrėjai vėliau aptiko ir trečią droną. Vokietijos federalinė prokuratūra incidentą pavadino rimtu išpuoliu prieš šalies transporto ir logistikos infrastruktūrą.
Tai, kad incidentas įvyko svarbiame oro uoste, Vokietijos pareigūnams kelia papildomą nerimą. Leipcigo–Halės oro uostas yra svarbus logistikos centras, o bet koks bandymas sutrikdyti jo veiklą gali turėti platesnių pasekmių.
Berlynas rodo pirštu į Maskvą
Vokietijos valdžia jau anksčiau buvo pareiškusi, kad už incidento, jos vertinimu, stovi Rusija.
Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas praėjusią savaitę dėl šio įvykio apkaltino Maskvą ir paskelbė apie atsakomąsias priemones.
Berlynas šį incidentą sieja su platesne vadinamąja hibridine veikla – kibernetinėmis atakomis, sabotažu, dezinformacija ir kitais veiksmais, kuriais siekiama daryti spaudimą Europos valstybėms.
Pastaruoju metu Vokietijoje vis daugiau dėmesio skiriama būtent kritinės infrastruktūros apsaugai. Oro uostai, geležinkeliai, energetikos objektai ir logistikos centrai laikomi potencialiais taikiniais.
Maskva viską neigia
Kremlius kaltinimus atmeta.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vokietijos pareiškimus įvertino itin griežtai. Jis teigė, kad Berlyno kaltinimai dėl Rusijos dalyvavimo yra neįrodyti ir perspėjo, jog toks kaltinimų eskalavimas gali reikšti „tikro karo pradžią“.
Taigi šiuo metu išlieka dvi visiškai priešingos incidento versijos: Vokietija teigia turinti pagrindo sieti bandymą su Rusija, o Maskva bet kokį dalyvavimą neigia.
Incidentas įvyko jautriu metu
F. Merzo pareiškimai nuskambėjo netrukus po rinkimų Saksonijoje-Anhalte, kur triuškinamą pergalę pasiekė kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Ši partija pasisako už gerokai kitokį santykį su Maskva ir kritikuoja dabartinę Vokietijos politiką Rusijos bei Ukrainos atžvilgiu. AfD rinkimų sėkmė jau sukėlė rimtų diskusijų dėl Vokietijos politinės krypties.
Todėl saugumo incidentas prie Leipcigo oro uosto tapo ne tik nacionalinio saugumo, bet ir vidaus politinės kovos dalimi.
Merzui tenka vienu metu spręsti dvi problemas: atsakyti į augančią AfD įtaką ir įtikinti visuomenę, kad Vokietija gali apsisaugoti nuo galimų išorės grėsmių.
Vokietija ruošiasi naujiems bandymams
Berlyne baiminamasi, kad Leipcigo incidentas gali būti ne vienkartinis atvejis.
Vokietijos pareigūnai jau kalba apie būtinybę stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir pasirengimą galimoms hibridinėms atakoms. Tokios grėsmės gali būti neapsiriboti vien dronais – neatmetamos ir kibernetinės atakos, sabotažas ar informacinės operacijos.
Tuo metu konfliktas tarp Berlyno ir Maskvos jau perėjo ir į diplomatinę sritį. Vokietija ėmėsi priemonių prieš Rusijos diplomatines bei kultūrines institucijas, o Rusija atsakė panašiais žingsniais.
Klausimų lieka daugiau nei atsakymų
Leipcigo–Halės oro uosto incidentas Vokietijoje tapo rimtu perspėjimu apie tai, kaip nedidelis dronas gali sukelti potencialiai didžiulę grėsmę.
Kol kas viešai nėra pateikta visa informacija, kuria remdamasi Vokietijos valdžia Rusijai priskiria atsakomybę. Maskva kaltinimus kategoriškai atmeta.
Tačiau F. Merzo pareiškimai rodo, kad Berlynas šio įvykio nelaiko paprastu saugumo incidentu. Vokietijos vadovybė vis aiškiau kalba apie Rusijos keliamą hibridinę grėsmę ir būtinybę jai pasiruošti.
O svarbiausias klausimas dabar – ar Leipcigo oro uosto incidentas buvo pavienis bandymas, ar tik vienas iš platesnės kampanijos epizodų.
