Kamilė Lukauskytė
Sulaukti 107 metų – neeilinis pasiekimas. Tačiau dar labiau stebina tai, ką apie savo ilgaamžiškumą pasakoja Velse gyvenantis Owenas Fileris. Antrojo pasaulinio karo veteranas prisipažino visą gyvenimą mėgęs patiekalą, kurį daugelis mitybos specialistų rekomenduotų valgyti tik retkarčiais. Jo mėgstamiausias pasirinkimas – žuvis su gruzdintomis bulvytėmis.
Seniausiu Velse gyvenančiu vyru vadinamas O. Fileris neslepia, kad per ilgą gyvenimą nesilaikė jokių ypatingų dietų ir neieškojo stebuklingų jaunystės receptų.
Jo įsitikinimu, svarbiausia buvo sunkus darbas, saikas ir paprastas gyvenimo būdas.
Atskleidė patiekalą, kurį valgė visą gyvenimą
Paklaustas, kaip jam pavyko sulaukti tokio garbingo amžiaus, Owenas Fileris nesistengė ieškoti sudėtingų paaiškinimų.
Vyras tikino pats nežinantis, kodėl nugyveno tiek metų.
Per gyvenimą jis sutiko daugybę žmonių, kurie stebėjosi jo amžiumi ir prašė pasidalyti ilgaamžiškumo paslaptimi.
Tačiau, pasak veterano, jokios ypatingos paslapties nėra.
Vienas svarbiausių jo gyvenimo principų – nepersivalgyti.
Nors vyras mėgo sotų maistą, jis teigė visuomet stengęsis išlaikyti saiką.
O kalbėdamas apie mėgstamiausią patiekalą, įvardijo tikrą britų virtuvės klasiką – žuvį su bulvytėmis, dar vadinamą fish and chips.
Jis prisiminė dažnai valgydavęs žuvį, tarp kurios rūšių minėjo menkę ir sterką.
Būtent šį paprastą patiekalą vyras laiko vienu iš savo ilgo gyvenimo simbolių.
Vis dėlto tai jo asmeninis įsitikinimas, o ne mokslinis įrodymas, kad toks maistas ilgina gyvenimą.
Niekada nesilaikė ypatingos dietos
Daugeliui žmonių ilgaamžiškumas asocijuojasi su griežta mityba, kruopščiai skaičiuojamomis kalorijomis ir įvairiais maisto papildais.
Tačiau O. Filerio pasakojimas gerokai paprastesnis.
Vyras neslėpė, kad visą gyvenimą valgė jam patinkantį maistą.
Jis nemanė, kad būtina visiškai atsisakyti mėgstamų patiekalų.
Svarbiausia, jo nuomone, nevalgyti per daug ir išlikti aktyviam.
Šis požiūris gali atrodyti patrauklus tiems, kurie pavargo nuo nuolat besikeičiančių mitybos taisyklių.
Tačiau specialistai primena, kad vieno ilgaamžio žmogaus patirtis negali būti laikoma universaliu sveikos mitybos receptu.
Ilgą gyvenimą lemia daugybė veiksnių – genetika, aplinka, sveikatos priežiūra, gyvenimo būdas ir kartais tiesiog atsitiktinumas.
Kodėl jo mėgstamas maistas nustebino?
Žuvis su gruzdintomis bulvytėmis Didžiojoje Britanijoje yra vienas populiariausių tradicinių patiekalų.
Paprastai žuvies filė apvoliojama tešloje ir kepama karštame aliejuje.
Šalia patiekiamos gruzdintos bulvytės, o kartais ir žirneliai, citrina ar padažas.
Toks maistas yra sotus ir kaloringas.
Priklausomai nuo porcijos dydžio bei gaminimo būdo, jame gali būti nemažai riebalų ir druskos.
Todėl dažnas didelių gruzdinto maisto porcijų vartojimas paprastai nelaikomas sveikatai palankiausiu pasirinkimu.
Tačiau pats žuvies produktas gali būti vertingas.
Žuvis yra baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis.
Kai kurios žuvų rūšys taip pat turi omega-3 riebalų rūgščių, svarbių širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Taigi šio patiekalo maistinė vertė labai priklauso nuo to, kokia žuvis naudojama, kaip ji paruošiama ir kokio dydžio porcija suvalgoma.
Tikroji paslaptis gali slypėti viename įprotyje
Nors didžiausio dėmesio sulaukė senolio mėgstamas patiekalas, jo pasakojime buvo dar viena svarbi detalė.
Owenas Fileris pabrėžė niekada nepersivalgydavęs.
Saikingas valgymas gali padėti palaikyti sveiką kūno svorį ir sumažinti riziką suvartoti daugiau energijos, nei organizmui reikia.
Tačiau vien porcijų mažinimas negarantuoja ilgaamžiškumo.
Svarbu ir tai, kad organizmas gautų pakankamai baltymų, skaidulų, vitaminų bei kitų reikalingų maistinių medžiagų.
Ypač vyresniame amžiuje per menkas maisto kiekis gali būti pavojingas, nes didėja nepakankamos mitybos ir raumenų masės mažėjimo rizika.
Todėl saikas nereiškia badavimo ar nuolatinio maisto ribojimo.
Tai veikiau gebėjimas pasirinkti tinkamas porcijas ir subalansuotą mitybą.
Išgyveno Antrąjį pasaulinį karą
O. Filerio gyvenimas išsiskiria ne tik neįprastu amžiumi.
1919 metais gimęs vyras buvo Antrojo pasaulinio karo dalyvis.
Jaunystėje jis tarnavo Karališkajame Velso fuzilierių pulke.
Vėliau, karo metais, buvo perkeltas į karo policiją.
Tai reiškia, kad vyras išgyveno vieną dramatiškiausių XX amžiaus laikotarpių.
Per jo gyvenimą pasaulis pasikeitė neatpažįstamai.
Kai O. Fileris gimė, automobiliai dar nebuvo įprasta kiekvienos šeimos transporto priemonė, o televizija tik žengė pirmuosius žingsnius.
Vėliau jis tapo kosmoso užkariavimo, kompiuterių, interneto ir išmaniųjų telefonų eros liudininku.
Šiandien vyras gali prisiminti daugiau nei šimtmetį trukusius istorinius pokyčius.
Jo šeima – jau keturios kartos
Ilgaamžis gali didžiuotis ir gausia šeima.
O. Fileris turi keturis vaikus.
Jo šeimoje taip pat auga 10 anūkų ir 15 proanūkių.
Tai reiškia, kad vyras gali stebėti jau kelias savo šeimos kartas.
Tokio amžiaus sulaukusiam žmogui artimųjų bendravimas gali tapti ypač svarbia kasdienybės dalimi.
Socialiniai ryšiai, bendravimas su šeima ir prasminga veikla dažnai siejami su geresne emocine savijauta.
Tačiau nėra pagrindo teigti, kad vien šeimos dydis ar artimųjų skaičius savaime užtikrina ilgesnį gyvenimą.
Gimtadienio proga – ypatinga staigmena
Artėjant O. Filerio gimtadieniui, artimieji ir bičiuliai nusprendė surengti jam neeilinę šventę.
Ji vyko Brinmauro kino teatre Velse.
Į renginį susirinko šeimos nariai, draugai ir buvę tarnybos draugai.
Senolis buvo pasitiktas ant raudonojo kilimo.
Tokios staigmenos jis nesitikėjo.
Šventės metu O. Fileris pasirinko žiūrėti filmą „One Good Turn“.
Taip pat buvo pagerbta jo karinė tarnyba.
Ginkluotųjų pajėgų paramos organizacija SSAFA įteikė jam atminimo statulėlę už išskirtinę tarnybą.
Šventę organizuoti padėjęs veteranas Darrenas Foote’as pasakojo, kad O. Filerį stebina žmonių rodomas dėmesys.
Pasak jo, ilgaamžis yra malonus, paprastas ir nuoširdus žmogus.
Net 107-erių laikosi tos pačios rutinos
Viena įdomiausių O. Filerio istorijos detalių – jo kasdieniai įpročiai.
Nepaisydamas garbaus amžiaus, vyras stengiasi išlaikyti tvarkingą dienos rutiną.
Kiekvieną rytą jis apsivelka švarius marškinius.
Tuomet užsiriša kaklaraištį ir nusivalo batus.
Net ir būdamas 107 metų, jis neprarado noro rūpintis savo išvaizda.
Artimieji sako, kad vyras kiekvieną rytą keliasi turėdamas tikslą.
Tai nedidelis, tačiau iškalbingas įprotis.
Kasdienė rutina kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms padeda išsaugoti savarankiškumo jausmą, palaikyti dienos struktūrą ir geresnę emocinę savijautą.
Tačiau ir šiuo atveju nėra mokslinio pagrindo teigti, kad būtent kaklaraiščio ryšėjimas ar batų valymas prailgina gyvenimą.
Svarbiausia gali būti pats noras išlikti aktyviam ir neprarasti susidomėjimo kasdienybe.
Ar tikrai žuvis su bulvytėmis ilgina gyvenimą?
Nors O. Fileris savo mėgstamą patiekalą sieja su ilgaamžiškumu, moksliškai tokio ryšio nustatyti negalima.
Vieno žmogaus gyvenimo istorija nėra įrodymas, kad konkretus patiekalas apsaugo nuo ligų ar prailgina gyvenimą.
Žuvis su bulvytėmis gali būti įvairiai paruošiama.
Jeigu žuvis kepama orkaitėje, o bulvės verdamos ar kepamos naudojant nedaug aliejaus, toks patiekalas gali būti palankesnis sveikatai nei didelė gruzdinta porcija.
Prie jo taip pat verta patiekti daržovių.
Ilgalaikei sveikatai svarbesnė visa mityba, o ne vienas mėgstamas patiekalas.
Moksliniai tyrimai nuosekliai sieja geresnę sveikatą su įvairia mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, ankštinių produktų, viso grūdo gaminių ir kitų maistingų produktų.
Svarbūs ir reguliarus judėjimas, pakankamas miegas, nerūkymas bei sveikatos būklės stebėjimas.
Senolio istorija primena paprastą tiesą
Owenas Fileris per 107 gyvenimo metus patyrė karą, didžiulius visuomenės pokyčius ir užaugino gausią šeimą.
Tačiau kalbėdamas apie savo ilgaamžiškumą jis nesiremia sudėtingomis teorijomis.
Vyras sako visą gyvenimą daug dirbęs, stengęsis gyventi tinkamai ir niekada nepersivalgydavęs.
O mėgstamiausias jo patiekalas – paprasta žuvis su bulvytėmis – tapo netikėta šios istorijos detale.
Vis dėlto įdomiausia senolio mintis gali būti ne apie maistą. Net sulaukęs 107 metų jis kiekvieną rytą keliasi turėdamas tikslą, rūpinasi savimi ir laikosi įprastos dienotvarkės.
Galbūt būtent toks požiūris į gyvenimą ir yra vertingiausia jo žinutė kitiems – nors vieno stebuklingo ilgaamžiškumo recepto nėra.
