Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiuntė aiškų perspėjimą dėl valstybės finansų. Nors šalies vadovas supranta, kodėl 2027 metų biudžete planuojama išleisti daugiau, nei surenkama, jis pabrėžia vieną svarbią sąlygą – toks skolinimasis negali tapti nuolatine praktika. Priešingu atveju valstybės finansų laukia rimti iššūkiai.

Prezidentas įvardijo aiškią ribą

Spalio 20 dieną G. Nausėda komentavo Seimui pristatytą 2027 metų valstybės biudžeto projektą.

Jame numatytas 3,8 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas. Tai viršija Europos Sąjungos Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 procentų ribą.

Prezidento vertinimu, dabartinėmis aplinkybėmis toks sprendimas gali būti pateisinamas, tačiau tik laikinai.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva turėtų sugrįžti prie 3 procentų deficito ribos jau 2029 metais.

Jeigu didesnis deficitas būtų numatytas ilgam laikotarpiui, prezidentui toks sprendimas būtų nepriimtinas.

Kodėl valstybė planuoja išleisti daugiau?

Prezidentas pripažino, kad suderinti visus valstybės poreikius šiuo metu nėra paprasta.

Lietuvai būtina didinti investicijas į krašto apsaugą, tačiau kartu siekiama užtikrinti ir didesnes gyventojų pajamas.

Kitų metų biudžete numatoma daugiau lėšų pensijoms, socialinėms išmokoms ir paramai šeimoms.

G. Nausėdos teigimu, šios priemonės svarbios siekiant sumažinti kainų augimo poveikį socialiai jautresnėms visuomenės grupėms.

Kita vertus, gynybos poreikiai reikalauja didelių investicijų jau dabar, todėl išlaidas sumažinti iki įprasto lygio sudėtinga.

Skaičiai, kurie kelia klausimų

2027 metų biudžeto projekte numatyti reikšmingi pajamų ir išlaidų skirtumai.

Planuojamos pajamos

22,2 mlrd. €

Planuojamos išlaidos

27,9 mlrd. €

Valstybės kontrolės vertinimu, problema gali tapti ne vien kitų metų deficitas. Pagal pateiktas prognozes 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas galėtų padidėti iki 4,6 procento BVP, o 2029 metais vis dar siekti apie 4 procentus.

Tai reikštų, kad be papildomų sprendimų prezidento įvardytą tikslą pasiekti būtų sunku.

Gynybai – išskirtinis dėmesys

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių didėja valstybės išlaidos, yra gynybos finansavimas.

2027 metais šiai sričiai planuojama skirti apie 5 procentus BVP.

Lėšos reikalingos nacionalinės divizijos kūrimui, ginkluotės įsigijimui ir karinės infrastruktūros plėtrai.

Finansų ministerija pabrėžia, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 procentų deficito ribą.

Tačiau valstybės skolinimosi galimybės nėra neribotos, todėl svarbu įvertinti ne tik artimiausių metų poreikius, bet ir ilgalaikius įsipareigojimus.

Galutinis sprendimas dar laukia

2027 metų biudžeto projektas jau pristatytas Seimui, tačiau parlamentarai dar turės jį apsvarstyti ir priimti.

Diskusijose bus sprendžiama, kaip suderinti didesnes socialines išlaidas, saugumo poreikius ir valstybės finansinį stabilumą.

Prezidento pozicija aiški: laikinai didesnis deficitas gali būti pateisinamas, tačiau Lietuva neturėtų priprasti gyventi nuolat viršydama nustatytą ribą. Ar pavyks ją pasiekti 2029 metais, priklausys nuo būsimų ekonominių sąlygų ir politikų priimtų sprendimų.