Klausykloje kunigas susitinka su žmonėmis, atsinešančiais labai skirtingas gyvenimo istorijas. Kartais jie kalba apie gailestį, kaltę, baimę ar tiesiog poreikį būti išklausyti. Vis tik šįkart vyresnio vyro reakcija patyrusiam jėzuitui buvo visiškai netikėta.
Apie ką kalbama per išpažintis?
Tėvas G. Krameris atkreipė dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės į išpažintį dažnai ateina ne tik dėl konkrečių nuodėmių, rašoma fakt.pl.
Į klausyklą jie atsineša viso gyvenimo patirtis, vienatvę, sunkius jausmus ir nuovargį, kurį ne visada geba įvardyti.
„Jie dažnai išpažįsta savo emocijas, kurių niekas neišmokė įvardyti ir tinkamai išgyventi“, – sakė jėzuitas.
Pasak kunigo, būtent tokią naštą su savimi nešėsi ir vienas vyresnio amžiaus parapijietis. Iš pradžių nebuvo ženklų, kad ši išpažintis bus kuo nors ypatinga, tačiau viskas pasikeitė pačioje jos pabaigoje.
Senjoras nustebino kunigą
Kai kunigas jau pradėjo skirti atgailą, vyresnis vyras, užuot tiesiog tyliai klausęsis, netikėtai sureagavo.
„Šįkart, per ašaras, šis vyresnis žmogus pasakė: „Ačiū Tau, Viešpatie Jėzau, už Tavo gerumą.“ Jis tai pakartojo kelis kartus“, – pasakojo tėvas G. Krameris.
Kunigui, kuris jau 18 metų tarnauja kaip dvasininkas, tai tapo itin stipria akimirka. Jis pripažino, kad senjoro žodžiai jį nustebino.
G. Krameris nesitikėjo, kad iš pirmo žvilgsnio įprasta išpažintis baigsis tokiu stipriu dėkingumo liudijimu.
Ši trumpa akimirka kunigą paskatino susimąstyti apie paprastumo ir dėkingumo svarbą.
Vyresnio žmogaus reakcijoje kunigas įžvelgė būtent tokią laikyseną – paprastą ir nuoširdų susižavėjimą tuo gėriu, kurį žmogus yra gavęs.





