Praėjusi savaitė politikų Živilės ir Jono Pinskų namuose buvo nerami – viena po kitos visuomenę pasiekė skandalingos žinios apie jų šeimos pinigus. Viena iš žinių buvo susijusi su Ž. Pinskuvienės mama Marija Gudoniene, įsigijusia butą Palangoje vos už 84 tūkst. eurų. Po šios paaiškėjusios informacijos Širvintų rajono merė vaizdo įrašu pranešė apie įsilaužimą į jos mamos namus.
Živilė Pinskuvienė (nuotr. ELTA/Žygimantas Gedvila, Fotobankas, Lukas Balandis/BNS, BNS)
Vėliau naujienų portalas tv3.lt pranešė, kad susisiekus su M. Gudoniene, paaiškėjo, kad į namus iš tiesų buvo įsilaužta. Vis tik tai vyko 2012 metais, tad žurnalistinių tyrimų informacija apie pusvelčiui įsigytą butą ir įsilaužimas nieko bendro neturi.
„Tai buvo 2012 metų kovo mėnuo“, – naujienų portalui tv3.lt tąkart atsakė M. Gudonienė. Ji taip pat pabrėžė, kad vėliau vagystė buvo įvykdyta ir Ž. Pinskuvienės namuose.
Merės teigimu, nors po žurnalistinių tyrimų paskelbimo į butą Palangoje įsilaužta nebuvo, tačiau pastebėti apgadinti varteliai.
„Palangos miesto policijos komisariato (PK) pareigūnų teigimu, pranešimų apie galimus įsilaužimus Palangoje, Genio g. nuo 2026 m. gegužės 1 d. iki birželio 4 d. nėra gauta“, – nurodė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris.
Ž. Pinskuvienės tikslas – apginti savo poziciją
Siekiant išsiaiškinti, kokias žinutes iš tiesų skleidė merės kūnas kalbant šiame vaizdo įraše apie prieš 14 metų vykusį įsilaužimą, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į kūno kalbos lektorę, knygos „Kreivakalbystė. Kūno kalbos paslaptys“ autorę Laurą Šukienę.
Iš pradžių ji pabrėžė, kad analizuojant montuotus vaizdo įrašus reikšminga atsargiai vertinti kūno kalbą, nes neverbalinė komunikacija, nors ir leidžia stebėti emocinę būseną, komunikacijos strategiją, vis tik tam tikrų teiginių negali nei patvirtinti, nei paneigti.
Pasak jos, matomuose kadruose galima matyti, jog merė sėdi pakankamai stabiliai ir kontroliuoja savo laikyseną.
Taip pat kalbėdama ji išlaiko nuoseklų akių kontaktą, o jos kūno kalba signalizuoja tai, kad ji yra pasirengusi argumentuoti ir aiškinti savo poziciją.
„Tokia laikysena būdinga žmonėms, kurie siekia ne dalintis emocijomis, o įtikinti auditoriją“, – dalijosi ji.

