Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

60 metų Adamkų pažįstanti moteris prabilo: štai ko daugelis apie jį nežinojo

Pasidalinkite

Valdą Adamkų Lietuva pažįsta kaip du kartus šalies prezidentu išrinktą valstybės vadovą. Tačiau žmogus, kuris jį pažįsta jau šešis dešimtmečius, atskleidė mažiau aptariamą jo gyvenimo pusę.

Buvusi prezidento patarėja socialiniais klausimais Skirma Kondratas pasidalijo prisiminimais apie bendrą darbą, keliones po Lietuvą ir susitikimus su žmonėmis, kurių rūpesčiai retai patekdavo į didžiosios politikos akiratį.

Jos pasakojime atsiskleidė ne tik valstybės vadovo darbas, bet ir asmeninės aukos, kurias, anot buvusios patarėjos, kartais tekdavo patirti einant prezidento pareigas.

Labiausiai nustebino jos pastebėjimas, kad vieni svarbiausių V. Adamkaus darbų, jos vertinimu, liko beveik nepastebėti.

Pažintis prasidėjo prieš šešis dešimtmečius

Skirma Kondratas Valdą Adamkų pirmą kartą sutiko Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mičigano valstijoje, vykusiame Santaros–Šviesos federacijos suvažiavime.

Juos siejo lietuvių išeivijos veikla, domėjimasis Lietuvos ateitimi ir demokratinėmis vertybėmis.

Tuo metu abu gyveno Amerikoje, tačiau ryšys su Lietuva išliko svarbia jų gyvenimo dalimi.

S. Kondratas vėliau dirbo JAV prezidento George’o H. W. Busho administracijoje, kur ėjo viceministrės rango pareigas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ji norėjo savo patirtį panaudoti prisidėdama prie šalies demokratėjimo.

Šis siekis ilgainiui atvedė ją į Lietuvos Prezidentūrą.

Pamatė prezidentą iš visai arti

1998 metais Valdui Adamkui tapus Lietuvos prezidentu, jam teko spręsti ne tik tarptautinės politikos klausimus.

Lietuvoje tuo metu netrūko ir vidaus problemų.

Viena jų buvo skurdas bei socialinė atskirtis.

S. Kondratas prisiminė, kad tuomet valstybės institucijose dar nebuvo susiformavęs platus požiūris į socialinę politiką.

Dažnai manyta, kad gyventojų socialinės problemos yra vien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybė.

Tačiau prezidento aplinkoje pradėta kelti klausimą, ar tokio požiūrio pakanka.

1999 metais S. Kondratas tapo V. Adamkaus visuomenine konsultante, o vėliau – patarėja.

Ji dalyvavo prezidento iniciatyva įkurto Socialinio komiteto veikloje.

Komitetas siekė paskatinti platesnį valstybės institucijų bendradarbiavimą sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas.

Vienas pokalbis ministerijoje įstrigo visam gyvenimui

Buvusi patarėja prisiminė situaciją, kuri, jos nuomone, puikiai atspindėjo to meto valstybės institucijų požiūrį.

Kartą apsilankiusi Žemės ūkio ministerijoje ji išgirdo valdininko aiškinimą, kad jo atsakomybė apsiriboja žemės ūkiu.

Kaimo gyventojų skurdas, kilęs po kolūkių sistemos griūties, esą turėtų rūpėti kitai ministerijai.

S. Kondratas toks požiūris atrodė pernelyg siauras.

Jos įsitikinimu, sprendimai žemės ūkio, švietimo, ekonomikos ar kitose srityse tiesiogiai veikia žmonių gyvenimo sąlygas.

Todėl socialinė politika turėtų būti bendras valstybės rūpestis.

2000 metais Lietuvoje buvo paskelbta skurdo mažinimo strategija.

Buvusi patarėja pripažino, kad dėl ribotų valstybės išteklių ji negalėjo iš karto išspręsti visų problemų.

Vis dėlto, jos vertinimu, tai buvo svarbus žingsnis keičiant požiūrį į valstybės atsakomybę.

Kelionėse po Lietuvą atsiskleisdavo kita prezidento pusė

Vienus ryškiausių prisiminimų S. Kondratas sieja su kelionėmis po Lietuvos regionus.

Pirmosios prezidento kadencijos metu ji dažnai lydėdavo V. Adamkų į mažesnius miestus ir kaimus.

Ten prezidentas susitikdavo su gyventojais, klausydavosi jų pasakojimų ir išgirsdavo įvairių nusiskundimų.

Pasak buvusios patarėjos, kai kurie žmonės kreipdavosi dėl problemų, kurių nepavykdavo išspręsti valstybinėse institucijose.

Tokiais atvejais V. Adamkus kartais paprašydavo jos užsirašyti gyventojo skundą ir išsiaiškinti aplinkybes.

Buvo siekiama patikrinti, ar problema pagrįsta ir ar įmanoma rasti sprendimą.

S. Kondratas teigimu, su besikreipusiais žmonėmis stengtasi palaikyti ryšį ir pasibaigus susitikimui.

Būtent tokios kasdienės situacijos, anot jos, geriausiai atskleisdavo prezidento požiūrį į žmogų.

Dėmesys tiems, kurie retai sulaukdavo pagalbos

S. Kondratas taip pat prisiminė V. Adamkaus bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Tuo metu Lietuvoje tokios organizacijos dar tik stiprėjo.

Dalis visuomenės į labdarą ir privačią paramą žvelgė nepatikliai.

Buvusios patarėjos teigimu, prezidentas stengėsi suteikti pilietinėms iniciatyvoms daugiau matomumo.

Kai kurių organizacijų atstovai būdavo kviečiami į Prezidentūrą.

Ten jie galėdavo pristatyti savo veiklą, susitikti su valstybės institucijų ar verslo atstovais.

Vienas S. Kondratas paminėtų pavyzdžių – „Maisto bankas“.

Jos vertinimu, tokie susitikimai prisidėjo prie didesnio visuomenės pasitikėjimo nevyriausybinėmis organizacijomis.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai yra buvusios patarėjos pateiktas prezidento veiklos vertinimas.

Apie šiuos darbus, jos nuomone, kalbama per mažai

Kalbėdama apie V. Adamkaus prezidentavimą, S. Kondratas išskyrė vieną svarbų dalyką.

Jos nuomone, visuomenė gerai prisimena buvusio šalies vadovo užsienio politikos darbus, tačiau socialinei sričiai skiria gerokai mažiau dėmesio.

Buvusi patarėja įsitikinusi, kad prezidento indėlis į socialinės politikos ir pilietinės visuomenės stiprinimą taip pat vertas aptarimo.

Ji priminė, kad prezidentas neturi tokių tiesioginių galių šioje srityje, kokias turi Vyriausybė ar Seimas.

Vis dėlto valstybės vadovas gali telkti institucijas, kelti problemas ir skatinti diskusijas.

S. Kondratas vertinimu, V. Adamkus būtent taip naudojosi savo autoritetu.

Ji taip pat pabrėžė jo gebėjimą bendrauti su skirtingų politinių pažiūrų žmonėmis.

Anot buvusios patarėjos, prezidentui buvo svarbu išlaikyti pagarbų dialogą net tada, kai pašnekovų nuomonės išsiskirdavo.

Atskleidė ir asmeninę prezidento gyvenimo kainą

Vienas jautriausių S. Kondratas prisiminimų susijęs ne su politiniais sprendimais, o su asmeniniu prezidento gyvenimu.

Ji atskleidė, kad eidamas aukščiausias valstybės pareigas V. Adamkus kartais pasiilgdavo paprastų dalykų.

Tarp jų – privatumo ir galimybės bent trumpam pabūti neatpažintam.

Prezidento pareigos reiškia nuolatinį visuomenės dėmesį, oficialius įsipareigojimus ir ribotas galimybes gyventi taip, kaip įpratę kiti žmonės.

Tačiau buvusi patarėja pabrėžė vieną aplinkybę.

Pasak jos, nors V. Adamkus kartais pasiilgdavo asmeninės laisvės, ji niekada negirdėjo jo gailintis dėl pasirinkimo tarnauti valstybei.

Šis prisiminimas jai tapo svarbiu prezidento požiūrio į pareigas liudijimu.

Prisiminimais pasidalijo ypatinga proga

S. Kondratas apie ilgametę pažintį su V. Adamkumi kalbėjo spalio 29 dieną Vytauto Didžiojo universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Žmogiškumo veidas politikoje“.

Renginys buvo skirtas artėjančiam buvusio prezidento šimtmečiui.

Jos pranešimas vadinosi „Veidu į Lietuvą – ir į Lietuvos žmogų“.

Jame buvusi patarėja aptarė bendrą darbą Prezidentūroje, socialinės politikos iniciatyvas ir V. Adamkaus bendravimą su gyventojais.

S. Kondratas siekė atkreipti dėmesį į prezidentavimo laikotarpio darbus, kurie, jos manymu, liko mažiau pastebėti.

Po 60 metų pažinties – žodžiai, kurie daug pasako

Skirma Kondratas Valdą Adamkų pažįsta nuo laikų, kai abu aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės gyvenime Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Vėliau jų keliai susitiko nepriklausomoje Lietuvoje.

Per bendro darbo metus ji matė prezidentą oficialiuose susitikimuose, kelionėse po regionus ir bendraujant su žmonėmis, kurie tikėjosi valstybės pagalbos.

Todėl jos prisiminimai apima ne tik politinius sprendimus, bet ir mažiau matomas kasdienio darbo detales.

Buvusi patarėja pabrėžė, kad V. Adamkaus veiklą verta vertinti platesniame kontekste – prisimenant ne tik tarptautinius pasiekimus, bet ir dėmesį Lietuvos žmonių problemoms.

O labiausiai įsiminė jos atskleista detalė: nors prezidentas kartais pasiilgdavo paprasto gyvenimo ir asmeninės laisvės, pasak S. Kondratas, jis nesigailėjo pasirinkęs savo gyvenimo dalį paskirti tarnystei Lietuvai.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.