Prasidėjus atostogų sezonui dalis darbuotojų ima svarstyti, kaip pailginti poilsį, jei sukauptų atostogų dienų nepakanka. Vieni planuoja išvykas derindami jas su savaitgaliais, kiti ieško ir kur kas rizikingesnių sprendimų – poilsį mėgina suderinti su laikino nedarbingumo laikotarpiu.
„Sodra“ primena, kad ligos išmoka skiriama žmogui sveikti, o ne poilsinėms kelionėms. Nustačius pažeidimus gali būti sustabdytas išmokos mokėjimas, o kai kuriais atvejais reikėtų grąžinti ir jau išmokėtus pinigus.
Turi laikytis nustatyto gydymo režimo
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič pažymi, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.
„Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi kontaktiniu būdu, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę“, – aiškina pašnekovė.
Anot jos, elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.
Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.
Kviečia į patikrinimą
M. Kozič dalijasi, kad „Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.
„Tai reiškia, kad analizuojami išduotų nedarbingumo pažymėjimų duomenys, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo trukmė, priežastis, gydytojo bei „Sodros“ turimi duomenys“, – paaiškino specialistė.
Pasak jos, nustačius pažeidimus, arba jei yra abejonių dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisingumo, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai. Kasmet sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui kviečiama apie 10 tūkstančių žmonių.
„Ši kontrolė yra efektyvi – pakvietus žmones patikrinimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai beveik 60 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami“, – pridūrė „Sodros“ atstovė.
Gali liepti grąžinti išmoką
Pasak „Sodra“ atstovės, verta žinoti, kad darbdaviai nebūtinai turi kreiptis į juos dėl galimų darbuotojų pažeidimų.
„Darbdavys pats gali sukurti komisiją, kuri išnagrinės elgesio taisyklių pažeidimus, o nustačius pažeidimus, apie tai informuoti „Sodrą“. „Sodra“, remdamasi darbdavio sudarytos komisijos pateiktais duomenimis, priims sprendimą, ar mokėti ligos išmoką“, – paaiškino M. Kozič.
Ji pridėjo, kad nedarbingumo kontrolės vykdymo procesas orientuotas į kontrolę iki ligos išmokos skyrimo, o ne į permokėtų ligos išmokų sugrąžinimą.
Todėl dažniausiai, nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama.
M. Kozič nurodė, kad vidutiniškai po patikrinimo ligos išmoka neišmokama apie 500 atvejų per metus.
Iš jų apie 50 atvejų ligos išmoka nemokama dėl to, kad žmogus laikinojo nedarbingumo metu išvyko į užsienį.
Jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, susidaro ligos išmokos permoka, kurią reikia grąžinti. 2025 metais tokių atvejų buvo beveik 500.
Lietuviai vis dažniau atostogauja užsienyje
Oficiali statistika taip pat rodo, kad lietuviai pastaraisiais metais ne tik dažniau keliauja į užsienį, bet ir ten išleidžia vis daugiau pinigų. Statistikos portalo duomenimis, 2023 m. išvykusių turistų kelionių skaičius siekė 2,15 mln., 2024 m. – 2,28 mln., o 2025 m. išaugo iki 2,43 mln.
Kartu didėjo ir vidutinės vienos kelionės išlaidos. Jei 2023 m. lietuviai vienos kelionės metu vidutiniškai išleisdavo 508,2 euro, tai 2024 m. ši suma augo iki 517,6 euro, o 2025 m. pasiekė 528,3 euro.
Tuo metu į Lietuvą atvykstančių turistų srautai augo gerokai nuosaikiau. 2023 m. į šalį atvyko apie 2,4 mln. turistų, 2024 m. – 2,38 mln., o 2025 m. jų skaičius siekė beveik 2,45 mln.
Didėjo ir atvykstančių turistų išlaidos – 2023 m. vidutinės vienos kelionės metu jie Lietuvoje išleido 396,3 euro, 2024 m. – 405,6 euro, o 2025 m. – 414,5 euro.
Šie duomenys rodo, kad lietuvių išlaidos užsienyje auga sparčiau nei užsienio turistų išlaidos Lietuvoje, todėl šalies turizmo balanso deficitas toliau didėja.
Tuo metu Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, balandį šalies oro uostuose fiksuotas rekordinis keleivių skaičius – aptarnauta daugiau kaip 652 tūkst. keleivių. Tai yra 8,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kartu augo ir skrydžių skaičius – šių metų balandį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnauta beveik 5,3 tūkst. skrydžių, arba 3,2 proc. daugiau nei prieš metus. Taip pat didėjo ir pervežtų krovinių apimtys – jų per mėnesį pergabenta beveik 1,8 tūkst. tonų.
LTOU pabrėžia, kad balandis buvo pirmasis pilnas aviacijos vasaros sezono mėnuo, todėl augančius srautus lėmė ne tik aktyvesnis kelionių sezonas, bet ir platesnis skrydžių krypčių pasirinkimas. Tyrimai taip pat rodo, kad šiemet bent vieną kelionę lėktuvu planuoja beveik pusė Lietuvos gyventojų, o populiariausiomis kryptimis išlieka Italija, Ispanija, Graikija, Turkija ir Jungtinė Karalystė.
