Lietuvos žurnalistikos ir istorinių tyrimų bendruomenę pasiekė liūdna žinia. Spalio 20 dieną mirė žinoma žurnalistė, redaktorė, publicistė ir archyvų tyrinėtoja Daiva Vilkelytė. Jos mirtį patvirtino artimieji. Pastaraisiais metais moteris aktyviai domėjosi Lietuvos istorijos paslaptimis, tyrinėjo archyvinius dokumentus ir viešino faktus, sulaukusius didelio visuomenės dėmesio.
Liūdną žinią patvirtino artimieji
Apie D. Vilkelytės mirtį antradienį pranešė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Žurnalistės artimieji patvirtino skaudžią netektį, tačiau daugiau informacijos apie jos mirties aplinkybes kol kas nepateikta.
Viešai neskelbiama nei mirties priežastis, nei atsisveikinimo su velione laikas ir vieta.
D. Vilkelytė buvo žinoma ne tik kaip žurnalistė, bet ir kaip kruopšti istorinių dokumentų tyrinėtoja, siekusi atskleisti mažiau žinomus Lietuvos praeities įvykius.
Daug dėmesio skyrė istorijos paslaptims
Per savo profesinį kelią D. Vilkelytė rašė apie Lietuvos istoriją, kultūrą, meną ir visuomenės gyvenimą.
Ypatingą vietą jos darbuose užėmė archyviniai tyrimai.
Žurnalistė domėjosi sovietmečio veikėjų biografijomis, represijų istorija ir prieštaringai vertinamų asmenybių vaidmeniu Lietuvos praeityje.
Ji gilinosi į rašytojų Petro Cvirkos ir Kazio Jakubėno likimus, ieškojo dokumentų, kurie galėtų papildyti arba pakeisti nusistovėjusį požiūrį į istorinius įvykius.
Tokiems tyrimams reikėjo ne tik laiko, bet ir gebėjimo kritiškai vertinti skirtingus šaltinius.
Tyrinėjo Salomėjos Nėries praeitį
Vienas reikšmingų pastarojo laikotarpio D. Vilkelytės darbų buvo susijęs su poete Salomėja Nėrimi.
Žurnalistė rengė medžiagą vadinamajai Desovietizacijos komisijai, nagrinėjančiai sovietinės okupacijos laikotarpio viešųjų simbolių klausimus.
Savo tyrimuose ji analizavo poetės gyvenimą, jos politinius pasirinkimus ir bendradarbiavimą su sovietų valdžia.
Ši tema Lietuvoje iki šiol kelia diskusijų, nes S. Nėries literatūrinis palikimas ir jos politinė veikla vertinami skirtingai.
Šiemet paviešino ir premjero disertacijos klausimą
D. Vilkelytės vardas viešojoje erdvėje skambėjo ir 2026 metais.
Ji atkreipė dėmesį, kad premjero Mindaugo Sinkevičiaus ISM universitete apginta daktaro disertacija nebuvo viešai prieinama internete.
Šis pastebėjimas paskatino platesnes diskusijas apie mokslinio darbo prieinamumą, jo kokybę ir gynimo aplinkybes.
Dėl disertacijos universitetas vykdo tyrimą. Pats faktas, kad pradėtas vertinimas, savaime nereiškia, jog buvo nustatyti pažeidimai.
Ši istorija dar kartą parodė D. Vilkelytės domėjimąsi dokumentais ir viešai prieinamos informacijos skaidrumu.
Jos darbai išliks svarbūs
D. Vilkelytė savo profesinėje veikloje jungė žurnalistiką, publicistiką, vertimą ir istorinius tyrimus.
Jos nagrinėtos temos dažnai buvo sudėtingos, reikalaujančios įsigilinimo į istorines aplinkybes ir skirtingų dokumentų palyginimo.
Žurnalistės darbai primena, kokią reikšmę visuomenės istorinei atminčiai turi archyvai ir žmonės, kurie imasi juos tyrinėti.
Daivos Vilkelytės mirtis – skaudi netektis artimiesiems ir visiems, kuriems svarbi Lietuvos istorija bei nepriklausoma žurnalistika. Nors jos gyvenimas nutrūko, atlikti tyrimai ir paskelbti darbai liks viešosios diskusijos dalimi.





