Vos paskirtoji premjerė Inga Ruginienė užsiminė, kad svarstoma galimybė grąžinti „Ignitis grupės“ akcijas atgal į valstybės rankas, – šis pažadas netruko užkurti aistrų. Socialiniuose tinkluose ir tarp ekspertų pasipylė klausimai: ar Lietuva tikrai gali sau leisti šimtų milijonų vertės avantiūrą, kai šaliai reikia milžiniškų lėšų gynybai?
Pasak jos, dėl mažumos akcininkų išpirkimo dar bus deramasi, o klausimas gali atsirasti ir naujosios Vyriausybės programoje.
Šimonytė perspėja: mokesčių mokėtojams – skaudus smūgis
Tačiau buvusi premjerė Ingrida Šimonytė nedelsdama kirto – tokia idėja gali kainuoti valstybei nuo 700 iki 800 mln. eurų. Be to, pasak jos, tai būtų smūgis investiciniam klimatui ir net grėsmė Nacionalinei energetikos strategijai.
„Valstybė jau dabar turi 75 proc. akcijų, gali priimti visus strateginius sprendimus. Kam dar ieškoti galimybių, kurių realiai nereikia? Kalbame apie 700–800 mln. eurų, kurių biudžete nėra. Jei tie pinigai atsirastų, juos tikrai išmintingiau būtų skirti gynybai“, – „Facebook“ rašė I. Šimonytė.
Ji priminė, kad tokie veiksmai investuotojams atrodytų kaip signalas, jog Lietuva nebesilaiko įsipareigojimų, o tai reikštų dar didesnį kapitalo trūkumą. „Tai būtų ne kas kita, o mokesčių mokėtojų kišenės nuskausminimas“, – akcentavo buvusi premjerė.
Ekonomistai: naudos visuomenei – nulis
„Swedbank“ strategas Vytenis Šimkus skaičiuoja, kad net pagal dabartinę biržos kainą vien akcijų išpirkimas atsieitų bent 380 mln. eurų, bet realybėje – gerokai daugiau. „Kaina galėtų sudaryti net penktadalį gynybos biudžeto. Ar čia geriausias pinigų panaudojimo būdas?“ – klausė jis.
Dar griežčiau kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis:
„Lietuva nieko nelaimėtų – valstybei jau dabar priklauso kontrolinis paketas. Bet prarastų visi: biudžetas, investuotojai, energetikos ateitis. Tai nenaudinga niekam, kam nors kiek rūpi Lietuvos ilgalaikė gerovė“, – komentavo jis.
Skaidrumo praradimo pavojus
Analitikai įžvelgia ir kitą pavojų – jei akcijos būtų supirktos, įmonė galėtų būti išbraukta iš biržos, o tai reikštų mažesnį viešumą. „Turėdama 75 proc. akcijų valstybė jau dabar gali viską nuspręsti. Vienintelis skirtumas – nebeliktų investuotojų akių, kurios stebi įmonės skaidrumą“, – perspėja „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.
Diskusija tik prasideda
Nors Ruginienė žada diskutuoti, ekspertai ir buvusi premjerė jau perspėja – tokia iniciatyva gali ne tik tuščiai sudeginti milijardą, bet ir susilpninti valstybės strategines galimybes. Tad klausimas, ar tai bus drąsus žingsnis valstybei, ar brangiai kainuosianti avantiūra, tampa vienu iš karščiausių naujosios Vyriausybės programos išbandymų.
