Kamilė Lukauskytė
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba paskelbė rimtą perspėjimą dėl galimų Rusijos veiksmų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Pasak žvalgybos, Rusijos specialiosios tarnybos gali rengti didelio atgarsio sulauksiančias provokacijas ir teroro aktus, o vėliau dėl jų bandyti apkaltinti Ukrainą.
Ukrainos žvalgybos vertinimu, tokie veiksmai galėtų būti naudojami kaip pretekstas dar didesnėms represijoms prieš okupuotų teritorijų gyventojus, naujai mobilizacijos bangai Rusijoje ir tolesniam karo eskalavimui.
Įvardijo konkrečias datas
Ukrainos tarnyba ypač išskyrė rugsėjo 18–20 dienas. Tuo metu Rusija rengia Valstybės Dūmos rinkimus ir priverstinį vadinamąjį „išankstinį balsavimą“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Žvalgyba teigia turinti pagrindo manyti, kad būtent šiomis dienomis gali būti bandoma surengti iš anksto suplanuotas provokacijas, kurios vėliau būtų pateikiamos kaip tariama Ukrainos veikla.
Įspėjimas apima okupuotas Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko sričių teritorijas bei Krymą.
Galimi keli scenarijai
Ukrainos žvalgyba pateikė ne vieną galimą scenarijų.
Vienas jų – sprogimai rinkimų apylinkėse arba biuletenių surinkimo vietose. Pasak tarnybos, tokie incidentai galėtų būti organizuojami ne darbo metu, kad būtų išvengta didelio aukų skaičiaus, tačiau kartu būtų gautos propagandai tinkamos „sunaikintos rinkimų apylinkės“ nuotraukos ir vaizdo įrašai.
Taip pat neatmetamos diversijos transporte ar infrastruktūroje, naudojamoje rinkimų komisijų nariams vežti. Vėliau dėl tokių veiksmų esą galėtų būti kaltinami Ukrainos dronai arba diversinės grupės.
Dar vienas žvalgybos minimas scenarijus – pasikėsinimai į Rusijos paskirtus okupacinių rinkimų komisijų vadovus, kandidatus ar kitus kolaborantus, kurie viešai demonstruoja lojalumą Maskvai.
Kodėl Kremliui to reikėtų?
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba mano, kad tokių provokacijų tikslas galėtų būti gerokai platesnis nei vien rinkimų proceso imitavimas okupuotose teritorijose.
Vienas pagrindinių galimų Kremliaus tikslų, anot Ukrainos žvalgybos, būtų sutrikdyti JAV tarpininkaujamą taikos procesą.
Provokacijomis Maskva esą galėtų bandyti dar labiau eskaluoti situaciją, diskredituoti Ukrainą ir Vakarų valstybėms parodyti, kad diplomatinis kelias neva yra beprasmis.
Kita galima priežastis – pateisinti griežtesnes represijas prieš okupuotų teritorijų gyventojus bei sukurti papildomą pagrindą naujai mobilizacijos bangai Rusijoje.
Žvalgyba primena ankstesnius atvejus
Ukrainos tarnyba savo perspėjime taip pat rėmėsi ankstesniais Rusijos istorijos pavyzdžiais.
Pranešime minimi 1999 metų gyvenamųjų namų sprogdinimai Rusijoje, įkaitų paėmimas Dubrovkos teatre 2002-aisiais ir Beslane 2004 metais. Taip pat minimos įvairios provokacijos okupuotose Ukrainos teritorijose 2014–2024 metais, tarp jų – vadinamieji pseudoreferendumai ir Rusijos organizuoti rinkimai.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra Ukrainos žvalgybos vertinimas ir perspėjimas, o ne nepriklausomai patvirtintas faktas, kad tokie išpuoliai jau suplanuoti ar tikrai įvyks.
Gyventojams rekomenduoja vengti tam tikrų vietų
Ukrainos žvalgyba taip pat kreipėsi į laikinai okupuotų teritorijų gyventojus.
Tarnyba rekomenduoja rugsėjo 17–21 dienomis, kiek įmanoma, vengti didesnių žmonių susibūrimo vietų, vadinamųjų rinkimų apylinkių, su balsavimu susijusių administracinių pastatų ir Rusijos okupacinės kariuomenės infrastruktūros objektų.
Toks perspėjimas rodo, kad Kyjivas galimus scenarijus vertina pakankamai rimtai, kad apie juos viešai įspėtų civilius.
Dabar daugiausia dėmesio krypsta į artėjančias rugsėjo 18–20 dienas. Jei Ukrainos žvalgybos prognozė pasitvirtintų, bet kokie incidentai okupuotose teritorijose galėtų tapti dar vienu Kremliaus propagandos ir karo eskalacijos įrankiu.
