Lietuvos banko duomenimis, pernai valstybės parama apie 340 jaunų šeimų padėjo įsigyti pirmųjų būstų už keliasdešimt milijonų eurų. Tačiau norintys pasinaudoti subsidija sako, kad susiduria su problemomis, – trumpu terminu sutvarkyti dokumentus ir ribota pasiūla regionuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad problemos žinomos.
„Esame jauna šeima ir planuojame iš Kauno keltis gyventi į regioną. Esame girdėję, kad egzistuoja finansinės paskatos įsigyjant pirmąjį būstą jaunoms šeimoms. Pradėjome domėtis, kokia yra skelbiama tvarka. Būna datos, kai galima užpildyti prašymą savivaldybei dėl šios subsidijos paskatos. Tai būna daroma maždaug vieną kartą per metus“, – kalba 27-erių kaunietis, planuojantis su šeima persikelti į Rokiškio rajoną.
„Tai būna paskelbiama ministerijos svetainėje. Žmonės turi trumpą laiką pateikti prašymą. Savivaldybė svarsto, ar suteikti šeimai subsidiją. Kai patvirtinamas prašymas, šeima turi maždaug dvi savaites tą subsidiją aktyvuoti, pasirašyti kredito sutartį su banku. Visus metus tu tarsi negali ieškotis būsto, nes jeigu čia rasi, tai iš esmės tau tos subsidijos niekas neduos. Tuo metu būtent turi laukti, kol ministerija paskelbs konkursą, kai galėsi kandidatuoti tai paskaitai pagal tuo metu rinkoje esančius būstus ir greitai per trumpą laiko tarpą išsirinkti būstą iš čia ir dabar esančių. Tik tokiu atveju gali pasinaudoti subsidija“, – teigia kaunietis, norintis pasinaudoti parama pirmajam būstui jaunai šeimai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Danielius Ilkevičius sako, kad problema ministerijai žinoma.
„Dabar reguliavimas numato, kad tiesiog yra skiriamos lėšos prašymams patenkinti tiems asmenims, kuriems pakanka. Tai reiškia, kad gana operatyviai žmogus gauna atsakymą, ar yra pateikęs dokumentus ir ar jis gali gauti paskolą, ar ne. Tai terminas kaip tik yra pailgintas po pasikeitusio reguliavimo, nes šitą situaciją ir šitą probleminį aspektą kaip tik bandėme koreguoti. Ir iš tikrųjų anksčiau reikėjo per du mėnesius sutvarkyti visus procesus, tai yra gauti kreditą ir jau atlikti vertinimo ir kitus procesus, kad gautų, dabar yra pailginta iki keturių mėnesių“, – komentuoja atstovas.
Kaunietis su šeima, ieškantis būsto Rokiškio rajone, sako, kad greitai rasti tinkamą būstą regione sudėtinga.
„Tinkamo būtent mūsų šeimai pagal plotą ir panašiai. Yra kokie 3–4. Per tą laiką susirasti turi per kelias savaites, sakykim, tą būstą yra ganėtinai sudėtinga. O jeigu tariantis su pardavėju, kad jie lauktų, kol ta parama vėl bus teikiama – retai turbūt atsiras pardavėjai, kurie sutiks pusmetį, tarkime, laukti ir laikyti tą butą rezervuotą, niekam neparduoti, kad būtent tuo metu galėtume įsigyti“, – tvirtina gyventojas.
D. Ilkevičius sako, kad prašymus dėl konkretaus būsto galima koreguoti.
„Kalbant apie būsto suradimą, tai būstas turi būti preliminariai surastas prieš teikiant prašymą. Kadangi teikiant prašymo formą turi būti nurodomas adresas, tai yra to būsto, kurį planuojama įsigyti. Ir iš tikrųjų per tą terminą galima atlikti labai daug veiksmų, tai yra tikrai lankstus procesas, kadangi šiuo metu galima ir adresą pakeisti“, – teigia jis.
Anot ministerijos atstovo, šiemet nesudaromos ir laukiančiųjų eilės kaip anksčiau. Naujų prašymų irgi šiemet nepriėmė, nes ministerija dirbo su anksčiau pateiktais prašymais, teiktais nuo 2023 metų. Jų buvo daugiau nei 1 500 – dabar neliko nė vieno.
„Nesudaroma būtent todėl, kad žmonės neturėtų tų lūkesčių, nepatenkintų, kurie gali labai lengvai susiformuoti, jeigu pateikė prašymą 2022 metais. Natūralu, kad tikisi gauti paskatą, tačiau biudžeto lėšos gali būti ribotos ir nėra skiriama. Dabar paprasčiausiai tai nėra sudaroma ir žmonės gauna tik tie, kuriems finansavimo pakanka, ir po to yra organizuojamas kitas kvietimas, kai žmonės vėl gali teikti prašymus per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą“, – kalba D. Ilkevičius.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė sako, kad paskolos su būsto subsidija sudaro vos kelis procentus visų suteiktų paskolų.
„Mūsų duomenimis, pastaruoju kelerių metų laikotarpiu 2023–2024 metais būsto paskolos su subsidija Lietuvoje sudarė apie 4 procentus suteiktų būsto paskolų. Kalbant apie atskiras apskritis, kai kur ši dalis yra didesnė, galėjo siekti ir 12–14 proc. Tai apima mūsų stebimų skaičių, apima ir subsidijas, teikiamas vertinant gyventojų pajamas ir turtą bei vadinamąją finansinę paskatą jaunoms šeimoms regionuose. Tai kartu sudėjus abi paramas“, – komentuoja vadovė.
D. Ilkevičius sako, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė nei 87 tūkstančiai eurų. Valstybė subsidijuoja būstą, kurio vertė neviršija 120 tūkstančių eurų, išskyrus kurortus ir didmiesčius. Ankstesniais metais turto vertė nebuvo ribojama. Vadinasi, buvo galima pirkti ir brangesnį turtą.
„Jeigu žiūrime į 2024 metus, pati pagrindinė subsidija buvo išmokėta 342 jaunoms šeimoms ir papildoma subsidija išmokėta 560 jaunų šeimų. Tada, kai buvo šeimoje, gimė vaikas, tada yra išmokama papildoma subsidija, nes pasikeičia šeimoje esančių vaikų skaičius. 2023 m. pagrindinė subsidija išmokėta 620 šeimų, papildoma subsidija – 541 šeimai“, – kalba pašnekovas.
Lietuvos banko skaičiavimais, pernai bendra subsidijų suma siekė apie 7 milijonus eurų. Vadinasi, kartu visos šeimos įsigijo būstų už keliasdešimt milijonų eurų. Subsidija labiausiai naudojosi Marijampolės, Telšių, Utenos, Alytaus ir Panevėžio gyventojai.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
