Kamilė Lukauskytė
Europai didinant išlaidas gynybai ir ruošiantis galimiems saugumo iššūkiams, iš Maskvos nuskambėjo naujas perspėjimas. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jo šalis esą neketina pradėti karo su Europa, tačiau kartu perspėjo apie pasekmes, jeigu karinis konfliktas vis dėlto prasidėtų.
Jo teigimu, Europos kalbos apie būtinybę iki 2030 metų pasirengti galimai konfrontacijai su Rusija gali tapti „savaime išsipildančia pranašyste“.
Dar griežtesnė buvo kita pareiškimo dalis – kalbėdamas apie hipotetinę Europos ataką prieš Rusiją, S. Lavrovas priminė ankstesnius Vladimiro Putino žodžius ir teigė, kad tokiu atveju konfliktas būtų „visai kitoks“ ir „trumpas“.
Pareiškė, kad Rusija kariauti su Europa neketina
Šiuos pareiškimus S. Lavrovas išsakė Niujorke, baigiantis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiams.
Rusijos diplomatijos vadovas atmetė perspėjimus, kad Maskva ateityje galėtų pulti kurią nors Europos ar NATO valstybę.
„Mes neketiname kariauti su Europa“, – pareiškė jis ir tokią galimybę pavadino absurdiška.
Tačiau iš karto po to ministras atsakomybę už augančią įtampą perkėlė Europos šalims. Pasak jo, būtent Europa didina ginklų gamybą ir vis dažniau kalba apie būtinybę būti pasirengusiai galimam kariniam konfliktui iki 2030 metų.
Tai yra Maskvos pateikiamas situacijos vertinimas. Europos valstybės savo ruožtu gynybos stiprinimą grindžia Rusijos pradėtu plataus masto karu prieš Ukrainą ir pasikeitusia saugumo aplinka.
Prabilo apie „savaime išsipildančią pranašystę“
Būtent Europos ginklavimąsi S. Lavrovas pavertė pagrindiniu savo argumentu.
Anot jo, jeigu Europos šalys ir toliau investuos didžiules sumas į ginklų gamybą, ateityje gali atsirasti politikas, nuspręsiantis sukauptą karinį potencialą panaudoti.
Tokią situaciją Rusijos ministras pavadino galinčia tapti „savaime išsipildančia pranašyste“.
Tai nėra prognozė, kad karas tarp Rusijos ir NATO neišvengiamas. S. Lavrovas pateikė hipotetinį scenarijų, kuriame, jo teigimu, konfliktą inicijuotų Europos pusė.
Nuskambėjo ir žodžiai apie „trumpą“ karą
Tačiau bene daugiausia dėmesio sulaukė S. Lavrovo žodžiai apie tai, kas, anot jo, įvyktų, jeigu Rusija būtų užpulta.
Ministras užsiminė, kad Maskva tokiu atveju nedvejotų atsakyti.
Remdamasis ankstesniais V. Putino pareiškimais, jis pridūrė, kad toks karas būtų „visai kitoks“ ir „trumpas“.
S. Lavrovas nedetalizavo, kokius konkrečiai karinius veiksmus turėjo omenyje ar kodėl toks konfliktas, jo vertinimu, būtų trumpas.
Todėl šių žodžių nereikėtų interpretuoti kaip konkretaus paskelbto karinio plano ar termino. Tai buvo Rusijos ministro perspėjimas hipotetinio konflikto atveju.
Prieš tai įvyko netikėtas susitikimas
Aštrūs pareiškimai nuskambėjo netrukus po reto diplomatinio kontakto.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos užkulisiuose S. Lavrovas susitiko su Vokietijos užsienio reikalų ministru Johannu Wadephulu.
Pokalbis truko maždaug 20 minučių. Tai buvo pirmasis toks Vokietijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Berlyno teigimu, susitikimo metu J. Wadephulas ragino Maskvą sutikti su paliaubomis Ukrainoje, nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą ir stabdyti Vokietijos bei kitų NATO valstybių įvardijamas hibridines operacijas.
Maskva ir Berlynas skirtingai aiškino net susitikimo aplinkybes
Skyrėsi net abiejų pusių pasakojimai apie tai, kaip susitikimas apskritai įvyko.
TV3 skelbia, kad Berlyno atstovai aiškino, jog kontaktą paskatino kelių kitų valstybių ministrai, besidomintys laivybos Juodojoje jūroje atnaujinimu.
S. Lavrovas savo ruožtu pareiškė, kad pats susitikimo neprašė ir per pokalbį nieko naujo neišgirdo.
Vokietijos pusė po derybų taip pat neskelbė apie reikšmingą pozicijų suartėjimą. Berlynas ir toliau reikalauja deeskalacijos bei paliaubų Ukrainoje, o Maskva viešai nekeičia pagrindinių savo pozicijų dėl karo.
Tuo pat metu Rusija tęsia karą Ukrainoje
S. Lavrovo pareiškimai apie Europą skamba Rusijai tęsiant daugiau nei ketverius metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vos prieš kelias dienas Rusijos ministras JT Saugumo Taryboje pareiškė, kad Maskva neketina stabdyti savo karinės operacijos. Rugsėjo 26-ąją jis taip pat sakė, kad Rusija ketina pasiekti savo užsibrėžtus karo tikslus.
Tuo pat metu tęsiasi Rusijos smūgiai Ukrainos miestams.
TV3 skelbia, kad pastarųjų atakų metu Odesos srityje žuvo žmogus ir buvo sužeistųjų, o Kyjivo apylinkėse reaktyvinis dronas smogė į važiuojamąją dalį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad rugsėjį prieš šalį buvo paleista daugiau kaip 2700 reaktyvinių „Shahed“ tipo dronų, iš kurių daugiau nei 1500 esą pavyko numušti arba neutralizuoti. Tai yra Ukrainos pateikiami duomenys.
Europa gynybos stiprinimą aiškina kitaip
S. Lavrovas Europos ginklavimąsi pateikia kaip potencialų pavojų Rusijai, tačiau Europos valstybės savo pasirengimą grindžia kitomis aplinkybėmis.
Po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą NATO rytinio flango šalys sustiprino gynybos planavimą, didina karines išlaidas ir rengia civilinės saugos bei mobilizacijos planus.
Todėl vien faktas, kad Europos valstybės investuoja į gynybą, savaime nereiškia sprendimo pradėti karą su Rusija.
Lygiai taip pat S. Lavrovo pareiškimas nėra įrodymas, kad Rusija jau priėmė sprendimą pulti NATO.
Tai – dar vienas viešas Maskvos perspėjimas itin įtemptame Europos saugumo kontekste.
Vienoje kalboje – ir neigimas, ir perspėjimas
Todėl S. Lavrovo žinutėje išryškėjo du skirtingi akcentai.
Viena vertus, Rusijos užsienio reikalų ministras kategoriškai tvirtino, kad Maskva karo su Europa pradėti nenori.
Kita vertus, jis perspėjo, kad Europos pasirengimas galimam konfliktui esą gali pats priartinti tokią konfrontaciją, o Rusijos atsakas hipotetinės atakos atveju būtų griežtas.
Kol kas nėra pagrindo iš šių pareiškimų daryti išvadą, kad tiesioginis Rusijos ir NATO karas yra neišvengiamas ar kad jam nustatyta konkreti data.
Tačiau po daugiau nei ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje tokie pareiškimai Europoje neišvengiamai vertinami platesniame saugumo kontekste – ypač tuo metu, kai abi pusės vis dažniau viešai kalba apie karinį pasirengimą ir galimas konflikto pasekmes.
