Būstas Lietuvoje – netrukus užgrius pokyčiai dėl paramos?

Dėl paramos būstui įsigyti tvarkos kilus gyventojų nepasitenkinimui, svarstoma peržiūrėti tiek paraiškų teikimo mechanizmą, tiek kriterijus, pagal kuriuos skiriama valstybės pagalba. Pripažįstama, kad principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ ne visada užtikrina teisingą paramos paskirstymą, todėl ateityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar pagalba pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Apie tai, kaip lietuviams įsigyti būstą, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su paramos būstui grupės vadovu Danieliu Ilkevičiumi ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.

Parama būstui įsigyti: kodėl kilo gyventojų nepasitenkinimas?

Viešojoje erdvėje asmenys skundėsi, kad jie net neturėjo galimybės suspėti užpildyti paraiškos. Ar įžvelgiate pavojų ir, jūsų nuomone, kokios analizės išvados turėtų būti padarytos?

A. Adomavičienė: Analizė turėtų parodyti, ar parama nebuvo pasinaudota ten, kur to daryti nereikėjo. Principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ niekada nebus iki galo teisingas. Suprantu, kad įvesti labai griežtus kriterijus ir juos tikrinti nėra paprasta, ypač kai finansai yra riboti.

10 mln. eurų nėra labai didelė suma, lyginant su bendru poreikiu. Analizė tikrai reikalinga ir turbūt reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip vertinti prašymus, atsisakant greičio kriterijaus. Taip pat reikia turėti omenyje, kad ne visi žmonės, ypač tie, kuriems labiausiai reikia pagalbos, yra raštingi skaitmeninėje erdvėje.

Jiems paraiškos pildymas galėjo užtrukti ilgiau, ir jie į sistemą išvis nepateko. Šiuos dalykus taip pat reikėtų įvertinti norint nustatyti, ar principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ šiai priemonei yra tinkamiausias.

Greičio principas nėra teisingas visiems

D. Ilkevič: Tai išties geros pastabos, pradedant nuo dabar veikiančios sistemos. Minėjote galimus trukdžius, dėl kurių kreipiasi žmonės – kaip ministerija, mes tokių kreipimųsi taip pat gauname. Svarbu pasakyti, kad tobulų sistemų neegzistuoja.

Taip pat skaitykite:  Žemaitaitis sako, kad su premjere sutarė ieškoti „bendro kandidato“ į kultūros ministrus

Nepaisant to, matome 1,4 tūkst. asmenų, kurie sėkmingai pateikė paraiškas, todėl sakyti, kad sistema visiškai neveikė, nėra tikslu. Pavieniai skundai dėl sisteminių sutrikimų gali būti ir lokalių interneto ar įrangos problemų pasekmė, to neatmetame. Šie atvejai tikrai bus atsakingai vertinami, darbas su sistemos atnaujinimu vyksta nuolatos.

Jeigu sistema tiko praėjusiais metais, kai norinčiųjų buvo mažiau, nebūtinai reiškia, kad šiais metais ji patenkino visus lūkesčius. Tai vertiname atsakingai ir ieškosime geriausių sprendimų ateinantiems kvietimams. Siekiame, kad jie patenkintų visų norinčiųjų lūkesčius pateikti prašymą ir būti apsvarstytiems dėl paramos.

Kita vertus, turime užtikrinti, kad priemonę administruojančios savivaldybės nesusidurtų su per didele administracine našta. Reikia pasverti visus elementus, kad sistema nesukeltų sunkumų nei gyventojams, nei savivaldybėms.

Kalbant apie tai, ar paramą gauna asmenys, kuriems jos labiausiai reikia – tai yra kertinis klausimas. Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti paramos būstui sistemą. Pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi peržiūrint sistemą, yra jos efektyvumas ir taiklumas. Paprastai sakant, parama turi pasiekti tuos, kuriems jos labiausiai reikia čia ir dabar.

Laukiame galutinių institucijų nuomonių ir Vyriausybei netrukus bus pateikta nauja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcija. Joje numatyti nauji turto ir pajamų normatyvai paramai gauti. Sistema bus taiklesnė, todėl asmenys su per didelėmis pajamomis šios paramos negaus.

Kokie pokyčiai laukia

Užsiminėte apie galimus pokyčius – ar galėtumėte paprastai pasakyti, kas maždaug keisis? Nuo kokių pajamų priklausys, ar žmogus gali gauti paramą, ar ne?

D. Ilkevič: Plačiai komentuoti kol kas nenorėčiau, nes tai yra darbinis procesas, kurio metu ieškome geriausių sprendimų – reikia atskirti kelis dalykus. Visi turto ir pajamų normatyvai, nuo kurių priklauso paramos gavimas, yra įstatyminio reguliavimo dalykas – jų negalima pakeisti ministro ar ministerijos įsakymais bei teisės aktais.

Taip pat skaitykite:  „Lietuvos balso“ nugalėtojas Sidas atskleidė, kur išleis laimėtus pinigus

Kalbant apie administravimo mechanizmą, dėl kurio kilo nepasitenkinimas – kad procesas vyko labai greitai ir per trumpą laiką – suprantame, jog kai kuriems suspėti buvo per sudėtinga. Šie argumentai yra pagrįsti ir vertinami.

Buvo galimybė teikti paraiškas ir gyvai savivaldybėje, elektroniniu paštu ar paštu, kad asmenų su ribotomis galimybėmis interesai nebūtų pažeisti, tačiau pačią administravimo sistemą artimiausiu metu tikrai peržiūrėsime. Tai liečia tiek kitų metų, tiek ir likusius šių metų kvietimus.

Mūsų tikslas – su ribotais valstybės ištekliais kuo paprasčiau pasiekti asmenis, kuriems reikalinga parama. Paraiškų teikimas turi būti patogus gyventojams, savivaldybės turi galėti jas adekvačiai priimti, o visas procesas neturi strigti dėl techninių trikdžių. Diskusijos dėl ateities reguliavimo persikels į Vyriausybę ir Seimą.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 0 👎 0 Iš viso: 0
0% 👍 0% 👎
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas