Prieš savaitę Lietuvoje nuaidėjo pirmasis oro pavojaus signalas per nepriklausomybės istoriją. Priežastis – galimai dronas, kurio tarnybos taip ir nerado. Ar vasarą tokių atvejų sulauksime daugiau?
Linas Kojala – apie karą Ukrainoje ir dronų situaciją (tv3.lt koliažas)
Manoma, kad dronai, skridę į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, buvo ukrainietiški. Pagrindinė Lietuvos politikų ir kariškių keliama versija, kad šie dronai – skrido į taikinius Rusijoje, bet paveikti elektroninės kovos priemonių arba techninių klaidų nukrypo nuo kurso.
Situacija fronte stabilizavosi
Kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala sako, kad Ukraina stabilizavo situaciją fronte, nors ir nepasiekė tam tikrų taktinio lygmens rezultatų, įskaitant ir atsiimtas teritorijas.
„Tai niekaip nesuponuoja, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų atsiimti reikšmingą dalį okupuotų teritorijų, bet aiškiai rodo, kad Rusija savo tikslų nerealizuoja“, – komentuoja eskpertas.
„Tuo pat metu patiriami dideli agresoriaus pusės nuostoliai, kurie apsunkina galimybes tokiu intensyvumu tęsti karo veiksmus neribotą laikotarpį, kas atrodė tikėtina anksčiau“, – kalba L. Kojala.
Bendra situacija, anot politologo, rodo, kad karas artimiausiu metu nesikeis Rusijai palankia linkme.
Ar tai reiškia, kad ukrainiečiai aktyviau leidžia dronus Rusijos pusėn, o šie nukrypę dažniau atsiduria Baltijos valstybėse? L. Kojala pabrėžia, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atskirai.
„Nėra taip, kad kiekvienas dronų incidentas būtinai turi būti toks pat, kaip buvęs, nes bet kuriuo atveju mes matome, kad karo žiežirbos laksto plačiai. Tas kontekstas, kuriame ir teritorijos netoli Baltijos valstybių yra naudojamos tam, kad dronai pasiektų taikinius Rusijos gilumoje, turi efektą ir mums, ką matome dabar“, – sako L. Kojala.
„Be abejo, pastaruoju metu mes matome, kad kad Rusija bando atsimušinėti nuo dronų, nukreipinėti juos galbūt ir tikslingai, o galbūt ir ne Baltijos šalių link“, – pastebi pašnekovas.
Kita vertus, taip ne kartą jau nutiko anksčiau – dronai yra skridę ne tik į Baltijos šalis, bet ir į Lenkiją, Moldovą, Rumuniją.
Ar vasarą sulauksime daugiau dronų?
Pastarosiomis savaitėmis dronai fiksuoti Latvijoje ir Estijoje, o Lietuvoje dvi dienas iš eilės dėl to skelbtas oro pavojus (vienas – Vilniaus apskrityje, kitas – Utenos). Pernai vasarą, nors ir nebuvo oro pavojaus, kelis kartus įskrido „Gerberos“.
Tad ko tikėtis šią vasarą – ar nuo šiol dronų sulauksime dažniau?
„Na, kol karas tęsiasi, kol jis yra toks intensyvus, įsivaizduoti, kad pavyks to išvengti, yra ganėtinai sudėtinga. Kaip ir minėjau, šie incidentai vyksta ne pastaruosius mėnesius ir net ne pastaruosius metus. Jie vyksta nuo pat plataus masto invazijos pradžios“, – komentuoja L. Kojala.
„Dabar intensyvumas statistiškai gali būti didesnis, vien todėl, kad dronų yra panaudojama daugiau, negu ankstyvomis karo fazėmis. Be to, kaip ir minėta, dalis tų dronų į taikinius Rusijos gilumoje skrenda santykinai netoli NATO rytinio sparno valstybių. Tai, deja, bet tų incidentų rizika yra ir ji konstatuojama jau pakankamai ilgai“, – sako politologas.
Numušti dronus lietuviams kol kas nepavyko, tačiau oro gynyba – ne tik mūsų, tai viso NATO problema.
Anot L. Kojalos, taip yra dėl to, kad daugybę metų nebuvo daromos investicijos, ir dėl to, kad rinkoje šiuo metu nepakanka oro gynybai reikalingų priemonių, nes jų reikia ne tik Europoje, bet ir Persijos įlankoje ir kitur. Taigi, kol karo veiksmai juda tolyn, mes bandome užkaišyti dešimtmečius žiojinčias spragas.
„Labai svarbu, kad išliktų kertinis NATO principas – atgrasymas, nes tai yra esmė. Saugumo garantas yra ne kalbėjimas apie bet kokį karinį susidūrimą, bet atgrasymas nuo jo. Šia prasme suprantama, kad visuomenės nerimauja ir nori sprendimų, ir aš manau, kad jų link yra judama“, – komentuoja L. Kojala.
Zingeris: svarbiausia – ramybė
Ukrainoje paramą teikiantis Emilis Zingeris pabrėžia, kad didžiausia grėsmė yra ne pats dronas, o panika. Jausti nerimą, kai iki šiol nesame susidūrę su dronų atakomis, anot pašnekovo, yra normalu, tačiau panikuoti nereikia.
„Mes turime suprasti realią grėsmę. Tai yra, jei vienas dronas skrenda virš visos mūsų šalies teritorijos (net tokios nedidelės, kaip Lietuva), tikimybė, kad pataikys būtent į jus, yra ypač maža. Todėl pirmiausia – ramiai, jokios panikos“, – sako E. Zingeris.
„Atsiminkite, kad „Shahedais“ mūsų neužkariaus, kad ir kiek jų būtų. Šalis užkariaujama, kai pasėjama panika, vykdomo įvairios psichologinės, informacinės manipuliacijos, o su tuo, neduok dieve, įžengia priešo pajėgos“, – pažymi Ukrainoje esantis lietuvis.
Išlaikyti ramybę padės žinojimas, ką daryti oro pavojaus metu. Pirmiausia, reikėtų ieškoti patalpos, kuri būtų atskirta dviem sienomis. Tai gali būti koridorius, vonios kambarys. Atakos metu dvi sienos sulaikys mirtinas stiklų šukes ir sumažins pavojų gyvybei.
Kitas sprendimas – trauktis į rūsį, kuris, anot E. Zingerio, „yra daugiau nei pakankama“ apsisaugoti nuo drono.
„Nereikia bijoti to „baubo“ danguje ir gadinti sau psichinę sveikatą, gąsdinti vaikus ir t.t. Tiesiog reikia laikytis saugumo reikalavimų“, – akcentuoja E. Zingeris.
Ukrainoje savanoriaujantis lietuvis oro pavojaus sirenas girdi nuolat. Visgi, kaip jis pats sako, gyvenimas ir po atakų nesustoja – ukrainiečiai keliasi, eina į darbą, o su blogomis mintimis kovoja humoru.
„Taip, bus nemalonu, jeigu dronas kažkur sprogs, bus skaudu ir baisu, tačiau ne „Shahedais“ šalis užkariaujama. Ji užkariaujama, kai pasiduodame baimei ir panikai. Todėl pagrindinė žinutė – nebijoti to skraidančio „baubo“, suprasti, kaip jis veikia, suprasti jo naikinamąją galią, suprasti tikimybės mažumą, kad būtent į tave pataikys“, – pakartoja E. Zingeris.
PAGD atsakė, kodėl nejungė sirenų per pirmą oro pavojų
Apie pavojus, taip pat ir oro, gyventojai perspėjami žinutėmis ir/arba sirenomis. Už perspėjimą atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Nors pratybų metu treniruojamasi, kaip perspėjimo sistemos veiktų kartu, kilus oro pavojui Vilniaus apskrities gyventojai gavo tik žinutes. Daug kam kilo klausimų, kodėl nebuvo įjungtos sirenos.
„Kalbant apie praėjusios savaitės įvykius, kai gavome pirmą pranešimą apie oro pavojų, noriu akcentuoti, kad visais perspėjimo atvejais sprendimą perspėti gyventojus priima Nacionalinis krizių valdymo centras, išskyrus 1-ą atvejį – būtent šį, kai gyventojams skelbiamas oro pavojus.
Šį sprendimą priima Karinės oro pajėgos, kurios tiesiogiai perduoda informaciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, o mes tuomet panaudojame turimas priemones“, – naujienų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.
Anot jo, sprendimą perspėti tik žinutėmis lėmė pasikeitusi situacija skirtinguose rajonuose.
„Vilniuje, gavus informaciją, kad yra tikėtinas oro pavojus, pranešimas per „Cell Broadcast“ sistemą buvo išsiųstas laiku – užtrukome iki 7 minučių, tuo pačiu metu buvo ruošiamos sirenos įjungimui. Kai tik buvome pasirengę sirenas įjungti, jau atėjo žinutė, kad oro pavojus atšauktas. Norėjome jas paleisti, bet prasidėjo pavojaus signalas kitame regione – Alytus tapo geltona zona.
Vėlgi, prioriteto tvarka pats efektyviausias ir greičiausias perspėjimo būdas yra „Cell Broadcast“ sistema bei žinučių siuntimas. Buvo konsultuojamasi, ar jau galima leisti sirenas Vilniaus mieste, tačiau žinutės šiuo atveju, atsižvelgiant į dinaminę situaciją, buvo efektyvesnis gyventojų perspėjimo būdas. Tą mes ir pasirinkome“, – pasakojo E. Tamašauskas.
Kitą dieną oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje, tik čia jau kaukė ir sirenos.
E. Tamašausko žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 173 sirenos, iš jų tik 250 sirenų yra valdomos centralizuotai, tai yra – PAGD. Kitos sirenos yra savivaldybių dispozicijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
