Buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai surengė karybos žaidimus (angl. wargames), kurių metu buvo modeliuojamas galimas Rusijos puolimas Lietuvos teritorijoje. „The Times“ skelbiama, kad dronai pakeistų žaidimo taisykles iš esmės ir leistų atlaikyti Rusijos puolimą net ir delsiant pasirodyti pagrindinėms NATO pajėgoms.
Tiesa, pažymima, kad projektą finansavo „Helsing“ – Vokietijos dronų su dirbtiniu intelektu gamintojai, kurie jau aprūpina šia ginkluote vokiečių brigadą Lietuvoje.
Straipsnyje piešiamas hipotetinis karo scenarijus, kuriame NATO pasirodo nepasirengusi greitai reaguoti į staigią Rusijos agresiją prieš Lietuvą. Pagrindinė mintis ta, kad Rusija pasinaudoja politiniu chaosu Vakaruose – transatlantiniais nesutarimais, įtemptais Europos rinkimais ir lėtu NATO sprendimų priėmimu – ir pradeda koordinuotą trijų krypčių invaziją.
Tekste ypač akcentuojama technologinė problema – gynėjai „neturi skaitmeninio pranašumo“, tai yra nusileidžia ryšio, žvalgybos, dronų, elektroninės kovos ir informacinių sistemų srityse. Tuo pat metu Rusija mėgina atgrasyti Aljansą nuo kontratakos branduolinio eskalavimo grasinimais, paskelbdama užimtą teritoriją savo „branduolinio skydo“ zona.
Tai yra viena iš išvadų, gautų per karo žaidimą, kurį atliko buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai. Šį modeliavimą finansavo Europos gynybos dirbtinio intelekto įmonė „Helsing“, bet pažymima, kad jis buvo atliktas nepriklausomai nuo bendrovės.
Ką siūlo Vokietijos gamintojai?
Egzistuoja ir kita, gerokai mažiau apokaliptinė šios istorijos versija, pažymima „The Times“. Scenarijuje, kur pradinės sąlygos buvo identiškos, tačiau lietuviai ir vokiečiai karą pradėjo turėdami po 12 000 bendrovės „Helsing“ gamybos HX-2 „kamikadzių“ tipo dronų, pirmasis Rusijos invazijos etapas faktiškai žlugo.
Pati „Helsing“ šiuos vertinimus ginčija ir tvirtina, kad dalis ankstyvųjų sistemų buvo ne pilnos komplektacijos, o naujesnės versijos Ukrainoje jau demonstruoja daug geresnius rezultatus. Bendrovė taip pat skelbia, kad keli Ukrainos daliniai pateikė papildomų užsakymų, o per bandymus Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Kenijoje HX-2 esą rodė itin aukštą tikslumą. Nepriklausomai patikrinti šiuos skaičiavimus kol kas sudėtinga.
Lyginant su analogais, HX-2 dažniausiai statomas į vieną kategoriją su rusišku „Lancet“ – viena efektyviausių Rusijos klajojančios amunicijos sistemų. 2026-ųjų pradžioje buvo prikišama, kad rusų sistema jau turi ilgą kovinio naudojimo istoriją ir masinę gamybą, o HX-2 vis dar pereina ankstyvą kovinį „brandinimo“ etapą.
Vis dėlto net kritikai sutinka, kad pati kryptis – pusiau autonominiai, elektroninei kovai atsparesni ir į spiečius jungiami dronai – tampa viena svarbiausių šiuolaikinio karo tendencijų. „Helsing“ jau viešai demonstruoja scenarijus, kuriuose vienas operatorius koordinuoja kelių ar keliolikos HX-2 darbą vienu metu, nors kol kas nėra aišku, kiek tokios galimybės veikia realiomis fronto sąlygomis, o kiek lieka demonstracijų ir bandymų lygmenyje.
Įmanoma sėkmingai apsiginti, kol ateis NATO sąjungininkai
Karo žaidimo versijoje, kurioje Rusija susidūrė su NATO pajėgomis, ginkluotomis dideliu kiekiu šių dronų, rusų puolimas palūžo. Per pirmąsias dešimt dienų buvo sunaikinta daugiau nei trečdalis jų pajėgų.
Gregas Melcheris, buvęs Pentagono karinių jūrų pajėgų departamento operacijų vadovas, prižiūrėjęs karo žaidimą kartu su Vašingtone įsikūrusiu Naujosios kartos karo (NGW) centru, pažymėjo, kad net jei JAV ir kiti NATO sąjungininkai dvejotų, priešakinė valstybė, tokia kaip Lietuva, turėdama tinkamą įrangą, galėtų sėkmingai apsiginti.
„Dauguma priešakinių šalių galėtų išvystyti pajėgumus, kad atgrasytų ir, jei reikia, per savaitę ar dvi nugalėtų net tris Rusijos pirmojo ešelono armijas, laimėdamos laiko, reikalingo savanorių koalicijų arba NATO 5-ojo straipsnio pajėgoms atvykti“, – sakė jis.
Požeminės gamyklos, kaip gaminami vokiški dronai
Vokiečių gamintojai savo tekste tikina, kad pristatyti reikiamą kovinių dronų kiekį galėtų „iki Kalėdų“, o ne po kelerių metų, jeigu būtų nuspręsta įsigyti alternatyvias ginkluotes. Skelbiama, kad fabrikai įkurti slaptame požeminių koridorių tinkle pietų Vokietijoje. Ši „atsparumo gamykla“ pritaikyta karo metui. Kitaip nei įprasta gamykla, kuri būtų lengvas taikinys priešo raketoms, ši sukurta taip, kad per kelias valandas būtų galima ją supakuoti į du 12 metrų gabenimo konteinerius.
„Iš esmės galima pasirinkti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po prekybos centru. Viskas, ko reikia, tai 200 kvadratinių metrų erdvės“, – sakė Michaelas Schwekutschas, „Helsing“ viceprezidentas fiziniams produktams, anksčiau vadovavęs „Tesla“ variklių gamybos linijoms Palo Alte.
Apie 80 procentų šios gamyklos darbininkų anksčiau dirbo automobilių detalių gamyboje. Čia kiekvienas objektas turi QR kodą, kurį privaloma reguliariai nuskenuoti, kad būtų galima tiksliai nustatyti bet kokio gedimo ar sabotažo šaltinį. Surinkimo darbai yra sąmoningai supaprastinti: dirbant dviem pamainomis per dieną, vieno drono pagaminimas užtrunka apie tris su puse valandos, o per mėnesį išleidžiama apie 3 000 vienetų.
Neseniai Vokietijos gynybos ministerija įsipareigojo išleisti mažiausiai 269 mln. eurų dronams HX-2, o ši suma potencialiai gali išaugti iki 1,5 mlrd. eurų. Manoma, kad ji ruošiasi sukaupti gerokai daugiau nei 10 000 dronų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
