Kamilė Lukauskytė
Baltijos jūros regione saugumo situacija vertinama vis rimčiau. Dešimties šalių atstovai susitarė kurti naują greitojo reagavimo darbo grupę, kuri bus skirta hibridinėms grėsmėms vertinti, greičiau keistis informacija ir koordinuoti veiksmus tada, kai incidentas peržengia vienos valstybės ribas. Sprendimas priimtas Vokietijos Flensburgo mieste vykusiame regiono vidaus reikalų institucijų vadovų susitikime.
Susitikime dalyvavo Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Lenkijos, Norvegijos ir Airijos atstovai. Naująją grupę sudarys aukšto rango vidaus reikalų ministerijų pareigūnai, o jos tikslas – sukurti tiesioginį ir greitai veikiantį komunikacijos kanalą tarp valstybių. Tai reiškia, kad rimtesnio incidento atveju informacija neturėtų keliauti per ilgą biurokratinę grandinę.
Nerimą kelia ne tik kibernetinės atakos
Hibridinės grėsmės Baltijos regione jau seniai neapsiriboja įsilaužimais į sistemas ar dezinformacija internete. Vis daugiau dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros pažeidimams, šnipinėjimui, sabotažui ir tyčiniams padegimams. Tokių incidentų problema ta, kad juos ne visada lengva iš karto susieti su konkrečia valstybe ar užsakovu.
Saugumo institucijoms ypač sudėtinga situacija tampa tada, kai veiksmams pasitelkiami vietos gyventojai ar nusikalstamo pasaulio atstovai. Žmonės gali būti verbuojami internetu, socialiniuose tinkluose ar per tarpininkus, o jiems pavedamos iš pirmo žvilgsnio paprastos užduotys – nufotografuoti objektą, stebėti konkretų žmogų ar sugadinti infrastruktūrą.
Tokie asmenys kartais net nežino viso operacijos konteksto, todėl nustatyti tikruosius užsakovus tampa gerokai sunkiau.
Vienas incidentas gali paliesti kelias valstybes
Baltijos jūra yra viena intensyviausiai naudojamų Europos teritorijų. Joje driekiasi elektros jungtys, telekomunikacijų kabeliai, dujotiekiai ir kiti strategiškai svarbūs infrastruktūros objektai. Todėl vienoje vietoje įvykęs incidentas gali turėti pasekmių ne vienai, o kelioms valstybėms.
Būtent dėl to regiono šalys nori pereiti nuo atskirų nacionalinių reakcijų prie bendro modelio. Naujoji darbo grupė turėtų padėti greičiau palyginti skirtingose šalyse turimą informaciją, nustatyti galimus ryšius tarp incidentų ir koordinuoti tyrimus.
Tikimasi, kad tai leis išvengti situacijų, kai skirtingose valstybėse fiksuojami panašūs įvykiai, tačiau jų tarpusavio ryšys pastebimas tik gerokai vėliau.
Daugiau dėmesio bus skiriama ir dronams
Susitikime nemažai kalbėta apie technologijas, kurios ateityje gali tapti dar svarbesnės saugant kritinę infrastruktūrą. Viena iš prioritetinių sričių – apsauga nuo bepiločių orlaivių.
Regiono šalys siekia, kad 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžete daugiau lėšų būtų skirta dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemoms, taip pat bendroms vidaus saugumo priemonėms. Tokia kryptis rodo, kad hibridinės grėsmės vis dažniau vertinamos ne kaip pavieniai incidentai, o kaip ilgalaikė saugumo problema.
Baltijos šalims tai ypač aktualu dėl jų geografinės padėties ir didelės priklausomybės nuo infrastruktūros, jungiančios regioną su likusia Europa.
Keičiasi pats požiūris į Baltijos jūros apsaugą
Svarbiausia naujos iniciatyvos dalis – siekis nebelaikyti Baltijos jūros regiono tik vieta, kurioje egzistuoja padidėjusi rizika. Šalys nori sukurti sistemą, kuri leistų į grėsmes reaguoti dar prieš joms peraugant į didesnę krizę.
Tai reiškia glaudesnį žvalgybinės informacijos keitimąsi, greitesnius politinius sprendimus ir bendrą incidentų vertinimą. Kitaip tariant, jei vienoje Baltijos jūros valstybėje bus pastebėtas įtartinas veiksmas, informacija apie jį daug greičiau pasieks ir kaimynines šalis.
Naujos grupės sukūrimas rodo, kad Baltijos jūros valstybės hibridines grėsmes vertina kaip ilgalaikį iššūkį. Ir nors eilinis žmogus šių pokyčių kasdienybėje gali net nepastebėti, užkulisiuose kuriama sistema, kuri turėtų padėti greičiau sureaguoti tada, kai tam gali likti vos kelios valandos.
