Kol dalis lietuvių vis dar skundžiasi mažais atlyginimais, kai kurių profesijų atstovai Lietuvoje jau uždirba įspūdingas sumas – jų mėnesinės algos prieš mokesčius siekia net 6–8 tūkst. eurų ar daugiau. Specialistai sako, kad didžiausi pinigai šiandien sukasi ne tik IT sektoriuje – sparčiai kyla ir finansų, medicinos, inžinerijos bei aukščiausio lygio vadovų atlyginimai.
Tuo metu kai kurių sričių darbdaviai darbuotojų nebesugeba prisivilioti net siūlydami rekordiškai augančius atlygius.
Taigi, kokių profesijų atstovai Lietuvoje uždirba daugiausiai?
Didelės algos – tik specifinėse srityse
„Cvonline“ Atrankų skyriaus vadovė Rasa Masteikienė pažymėjo, kad Lietuvoje didžiausi atlyginimai mokami specifinių sričių specialistams ir aukščiausio lygio vadovams.
Pasak R. Masteikienės, jiems šiuo metu Lietuvoje gali būti siūlomas 6–7 tūkst. eurų ar dar didesnis atlyginimas. Tiesa, ji pažymi, kad įvardytos sumos yra prieš mokesčius.
„Cvonline“ Atrankų skyriaus vadovė įvardijo, kad tokioms pozicijoms dažniausiai priskiriami IT architektai ir aukštos kvalifikacijos programinės įrangos kūrėjai, bankinio ir finansų sektoriaus padalinių vadovai, biomedicinos ir inžinerijos sričių specialistai, statybos projektų ir darbų vadovai.
„Tai yra pozicijos, kuriose reikalingos retos kompetencijos, ilgametė patirtis bei aukštas atsakomybės lygis“, – paaiškino R. Masteikienė.
Kas Lietuvoje uždirba daugiausiai?
„Sodros“ duomenys rodo, kad didžiausias algas Lietuvoje uždirba finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai. Balandžio duomenimis, jų algos vidutiniškai siekė 8,1 tūkst. eurų (prieš mokesčius).
Tuo metu beveik 7 tūkst. eurų (prieš mokesčius) uždirbo skrydžių vadovai.
Tarp didžiausius atlygimus šalyje uždirbančių profesijų atstovų patenka ir teisėjai. „Sodros“ duomenimis, vidutinės pastarųjų algos balandį siekė 6,5 tūkst. eurų (prieš mokesčius).
Daugelį metų IT sektorius buvo laikomas vienu geriausiai apmokamų Lietuvoje. Visgi pastaruoju metu specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad šios profesijos atstovų atlyginimų augimas kiek sulėtėjo ir jie nebeuždirba daugiausiai iš visų lietuvių.
Visgi šios profesijos atstovai vis dar patenka į geriausiai uždirbančiųjų penketuką. „Sodros“ duomenys rodo, kad balandžio mėnesį informacinių ir ryšių technologijų srities vadovai vidutiniškai uždirbo 6 tūkst. eurų (prieš mokesčius).
Vienus didžiausių atlyginimų, vidutiniškai 5,8 tūkst. eurų prieš mokesčius, balandžio mėnesio duomenimis, uždirbo gydytojai specialistai.
„Sodra“ taip pat pateikia ir daugiau profesijų, kurių atlyginimai (prieš mokesčius) šalyje išsiskyrė:
- Programinės įrangos kūrėjai (vidutiniškai 5,7 tūkst. eurų);
- Teisės aktų leidėjai (vidutiniškai 5,1 tūkst. eurų);
- Taikomųjų programų kūrėjai (vidutiniškai 5 tūkst. eurų);
- Švietimo srities vadovai (vidutiniškai 4,9 tūkst. eurų);
- Įkalinimo įstaigų sargybiniai (vidutiniškai 4,8 tūkst. eurų);
- Bendrosios praktikos gydytojai (vidutiniškai 4,7 tūkst. eurų);
- Orlaivių pilotai (vidutiniškai 4,7 tūkst. eurų);
- Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai (vidutiniškai 4,6 tūkst. eurų);
- Duomenų bazių projektuotojai ir analitikai (vidutiniškai 4,6 tūkst. eurų);
- Sistemų analitikai (vidutiniškai 4,5 tūkst. eurų).
Šiose srityse fiksuojamas sparčiausias algų augimas
„Cvonline“ Atrankų skyriaus vadovė dalijosi, kad pastaraisiais metais sparčiausiai atlyginimai augo pasaulinių verslo paslaugų ir informacinių bei ryšių technologijų sektoriuose.
„Šios sritys išlieka vienais pagrindinių užsienio investicijų traukos sektorių Lietuvoje, todėl konkurencija dėl talentų čia yra itin didelė“, – pažymėjo pašnekovė.
Pasak jos, taip pat sparčiai atlyginimai augo finansų sektoriuje bei inžinerinėse srityse.
„Šiuose sektoriuose jaučiamas nuolatinis aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas, todėl darbdaviai aktyviai konkuruoja dėl darbuotojų siūlydami vis patrauklesnius atlygio paketus“, – pridūrė R. Masteikienė.
„Cvonline“ atstovė įvardijo, kad darbdaviai šiuo metu susiduria su plataus spektro specialistų trūkumu – nuo aukščiausio lygio IT profesionalų, inžinierių, medikų ir finansų ekspertų iki kvalifikuotų darbininkų, tokių kaip mechanikai ar gamybos linijų operatoriai.
„Nors siūlomos itin konkurencingos sąlygos – lankstus darbo grafikas, nuotolinio darbo galimybės, tarptautiniai mokymai ir aiškios karjeros perspektyvos – šių specialistų pritraukimas išlieka sudėtingas.
Viena iš priežasčių – šie darbuotojai jau turi stabilias, patrauklias darbo vietas ir nėra linkę dažnai keisti darbdavio, todėl vien atlyginimo didinimas nebėra pakankama motyvacinė priemonė“, – aiškino pašnekovė.
Kas uždirbs daugiausiai ateityje?
R. Masteikienė sako, kad artimiausiais metais tarp geriausiai apmokamų specialybių išliks ir dar labiau stiprės dirbtinio intelekto (DI) kūrėjų ir architektų, kibernetinio saugumo inžinierių bei finansų inžinierių poreikis.
Pasak specialistės, artimiausiu metu augs šių specialistų atlyginimai.
„Augant duomenų apimtims, skaitmenizacijai ir kibernetinių grėsmių mastui, itin svarbūs tampa informacijos saugumo analitikai bei saugumo architektai.
Šios pozicijos tampa kritiškai svarbios organizacijų veiklos tęstinumui, todėl jų vertė darbo rinkoje nuosekliai auga“, – dalijosi specialistė.
Ji pridūrė, kad tam tikrose srityse atlyginimai Lietuvoje jau tampa konkurencingi Vakarų Europai.
„IT, inžinerijos ir finansų srityse aukštos kvalifikacijos specialistų atlyginimai Lietuvoje jau tampa konkurencingi Vakarų Europos šalims, ypač vertinant galimybę dirbti nuotoliniu ar hibridiniu būdu tarptautinėse komandose“, – komentavo pašnekovė.
Pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį į mokesčių sistemą – Lietuvoje taikomi progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai (20 proc., 25 proc. ir 32 proc.), todėl bruto atlyginimas gali reikšmingiau sumažėti „į rankas“ nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Kita vertus, vertinant bendrą kontekstą, Lietuvoje pragyvenimo išlaidos vis dar yra mažesnės nei daugelyje Vakarų Europos šalių, todėl reali perkamoji galia gali būti gana konkurencinga“, – nurodė R. Masteikienė.
Kitąmet žada algų augimą
Nuo 2026 m. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje siekia 1 153 eurus prieš mokesčius. Vadinasi, kad „į rankas“ MMA uždirbančiam gyventojui lieka apie 846 eurai.
Tuo metu vidutinis atlyginimas šalyje pastaruoju metu siekia 2 514,1 euro prieš mokesčius. Po mokesčių ši suma sudaro apie 1 487 eurus.
Tiesa, MMA augimo tikimasi ir kitąmet. Pavyzdžiui, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad MMA kitąmet turėtų augti maždaug 6–7 procentais.
Tuo metu Lietuvos banko (LB) siūlymu, minimali alga nuosaikiu scenarijumi turėtų augti 6,4 proc. – 73,6 euro „į rankas“, spartesniu – 12 proc. – 138,1 euro „į rankas“.
LB vertinimu, jei MMA būtų didinama daugiau, poveikis infliacijai 2027–2030 metų laikotarpiu sudarytų 1,0 proc. punkto, o ją padidinus 73,6 euro – 0,6 proc. punkto.
Pagal 2017 m. įtvirtintą formulę, MMA apskaičiuojama vertinant praėjusių metų vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų, priemokų ir premijų, pridedant einamųjų ir ateinančių metų VDU prognozę.
MMA ir VDU santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis.
Pasak LB atstovės, remiantis Finansų ministerijos ekonomikos prognoze, 2027 m. VDU augs 6,1 proc. Anot jos, nuosaikaus didinimo scenarijumi būtų siekiama 47,5 proc. siekiančio VDU ir MMA santykio, spartaus – 50 proc.
