Laimono Eglinsko auklėtiniai namie antrą kartą nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“ ir pusfinalio serijoje iki trijų pergalių atsiplėšė 2:0.
Trečioji pergalė reikštų, kad uteniškiai pirmą kartą klubo istorijoje iškoptų į finalą.
Vos mėnesį komandą treniruojantis L.Eglinskas apžvelgė savo karjeros amerikietiškus kalnelius, pasitikėjimą naujaisiais auklėtiniais ir vieno iš jų pasiaukojimą dėl ekipos.
„Sugrįžimas iš 17 taškų deficito parodė, su kokia grupe vyrų aš darbuojuosi. Didelė pagarba ir didelis „ačiū“ Evaldui Šauliui, kuris šiandien dalyvavo savo senelio laidotuvėse, atvyko į rungtynes ir trečias bei ketvirtas kėliniai buvo jo rankose, jis gynėsi, pataikė, patempė mus. Nerealus jausmas turėti tokius žmones, nežinau, kaip galiu su jais pralaimėti. Neįsivaizduoju“, – teigė strategas.
– Mačą pradėjote tritaškių serija, kaip „Neptūnas“ vėliau perlaužė rungtynes?
– Daugumai trenerių, aš nesu išimtis, tokios pradžios nėra smagu. Kai susikrauni ankstyvą persvarą, išsidaužai emociškai, o tokioje atmosferoje kiekvieną metimą šventėme kaip lemiamą bei atidavėme visas emocijas per tris minutes. Manau, kad „Neptūnas“ tuo pasinaudojo. Jie nori būti finale, nieko neatiduos, šiandien labai stipriai kontaktavo ir sugrįžo, nes mes buvome ištaškę emocijas. Po to mūsų žaidėjų charakteriai sugrąžino mus ir leido laimėti.
– Paulius Valinskas pagerino karjeros rezultatyvumo rekordą. Kokio lygio pasitikėjimą jis jaučia?
– Manau, kad mano pasitikėjimą jaučia visi, ne tik Paulius. Pasitikiu visais savo žaidėjais. Radau labai talentingą komandą, reikėjo tik susidėlioti į vietas, kur yra jų stiprybes. Visada stengiuosi pakelti žaidėjus, kad po mano treniravimo jie būtų dar geresni. Dabar nekalbame apie Kenny Cherry, bet jo patirtis rūbinėje, kiek jis dirba su jaunaisiais legionieriais, kiek duoda teisingų patarimų ir nėra egoistas, nereikalauja iš manęs minučių. Mes turime žmones su savo vaidmenimis, vieni daugiau žaidžia, kiti treniruotėse daugiau įdeda. Dabar esame susistygavę savo mechanizmą. Viskas eina kartu, ne tik Paulius. Džiaugiuosi, kad jis tiek pelnė, bet jis pelnė, nes komandos draugai padėjo. Kiekvienas padeda tapti jam geresniu.
– Ar neblaško naujienos, kad patekimas į finalą išvestų į FIBA Čempionų lygą?
– Manęs tikrai neblaško. Žinau, ką turiu pasiekti, ką komanda turi pasiekti. Jei sugebėsime klubui tai iškovoti, tai bus papildoma dovana, kad mumis tikėjo.
– Prieš mėnesį kalbėjome apie atleidimą iš Kėdainių klubo, dabar – apie finalą ir Čempionų lyga. Kaip žiūrite į savo situaciją šiuo metu?
– Kalbėjau su savo žmona, kai tris dienas buvau laisvas. Gavosi savaitgalis, su „Reunion“ veteranų komanda tapome čempionais. Tada Utena mane pamatė ir pasiėmė į savo kompaniją. Niekas nevyksta be priežasties. Taip turėjo įvykti, taip susidėliojo laikas ir žvaigždės, viskas sukrito į savo vietas. Girdžiu, kad daugelis kalbate apie filmą, tai gal pradedame jį kurti?
