Beveik penkias valandas trukusiame 2026-ųjų „Roland Garros“ teniso turnyro trečiojo rato mače užfiksuota istorinė sensacija. 19-metis brazilas Joao Fonseca (ATP-30) sugebėjo atsitiesti po dviejų pralaimėtų setų ir rezultatu 4:6, 4:6, 6:3, 7:5, 7:5 palaužė legendinį serbą Novaką Djokovičių (ATP-4), taip užbaigdamas jo žygį link 25-ojo „Didžiojo kirčio“ titulo.
Nors ir turėjo atsisveikinti su svajone triumfuoti Prancūzijos sostinėje, po mačo surengtoje spaudos konferencijoje N. Djokovičius varžovui negailėjo gražių žodžių ir savęs per daug nekaltino.
„Tai buvo neįtikėtinas mačas, kurio dalimi tapau, ir nors pralaimėti yra sunku, reikia atiduoti didžiulę pagarbą Joao, nes jis nusipelnė šios pergalės, – kalbėjo serbas. – Be jokios abejonės, svarbiausiais momentais jis žaidė geriau už mane, o ketvirtajame ir penktajame setuose demonstravo įspūdingus smūgius, rasdamas linijas ir kurdamas neįtikėtinus taškus. Iš jo pusės tai buvo tiesiog įspūdinga, ir nors susidurti su tokio lygio oponentu nėra malonu, nemanau, kad pats padariau per daug klaidų – jis tiesiog buvo geresnis.“
Po trijų mėnesių pertraukos dėl traumos į kortus grįžusiam veteranui fizinis nuovargis tapo rimtu išbandymu, ypač lemiamomis akimirkomis.
„Būtų buvę puiku, jei žaistume iki dviejų laimėtų setų, bet taip nebuvo, todėl nuoširdžiai sakant, man tiesiog pritrūko jėgų, – atviravo N. Djokovičius. – Vėlesniuose setuose fiziškai nesijaučiau gerai, nors ketvirtojo pabaigoje, pirmaudamas 4:3 ir turėdamas 40:15 pranašumą varžovo padavimų metu, turėjau puikią progą, tačiau jis atakavo ir padavinėjo neįtikėtinai stipriai. Galbūt vienintelė mano klaida buvo tada, kai penktajame sete pirmaudamas 3:1 praradau savo padavimą, bet jis vėl žaidė labai agresyviai, galingai atakuodamas bet kokį patogų kamuoliuką iš dešinės. Buvo labai sunku nuspėti jo veiksmus, o jis žaidė ekstremaliu greičiu ir vėliau grįžo į mačą su trimis galingais, 220–225 kilometrų per valandą greitį siekusiais neatremiamais padavimais. Kai atsigręži atgal, visada gali galvoti, ką galėjai padaryti kitaip, bet tokiu atveju gali tik nusiimti kepurę ir pasakyti, kad darbas atliktas puikiai.“
Nepaisant apmaudaus pralaimėjimo, teniso legenda džiaugėsi savo pademonstruotu lygiu po ilgos reabilitacijos ir jautė didžiulį dėkingumą jį palaikiusiems sirgaliams.
„Atsižvelgiant į tai, kad buvau traumuotas tris mėnesius ir bandžiau sugrįžti tiesiai į „Didžiojo kirčio“ turnyrą ant šios labai sudėtingos dangos, kur man reikia daugiau laiko pajusti žaidimą, manau, kad mano lygis buvo tikrai geras, – teigė tenisininkas. – Valandų kiekis, kurį praleidau per tris mačus čia, leido pasijusti taip, lyg būčiau sužaidęs visus turnyrus per pastaruosius tris mėnesius, todėl esu patenkintas savo tenisu, nors dabar ir jaučiu nusivylimą. Mačo pabaigoje buvo akimirkų, kai vos galėjau pastovėti ant kojų, bet žiūrėti į publiką ir matyti, kaip jie mane palaiko, buvo kažkas magiško. Kai atidedu į šalį nusivylimą ir negatyvias mintis, turiu kuo didžiuotis, todėl esu labai dėkingas už šią patirtį.“
Po įspūdingos kovos abu sportininkai šiltai apsikabino prie tinklo, kur patyręs serbas perdavė estafetę jaunajam talentui, neabejodamas jo šviesia ateitimi.
„Pasveikinau jį, pasakiau, kad jis nusipelnė laimėti, sužaidė neįtikėtiną mačą ir turėtų savimi didžiuotis, bei palinkėjau sėkmės likusiame turnyre, – atskleidė jau į artėjantį Vimbldono turnyrą žvilgsnį nukreipęs N. Djokovičius. – Jo pademonstruotas teniso lygis sukėlė daug lūkesčių, ir manau, kad šiandien visi pamatėme, kodėl tas ažiotažas egzistuoja. Jis neabejotinai turi potencialo tapti nauja žvaigžde, nors daug dalykų turi sutapti. Kiek mačiau pastaraisiais metais, jis yra labai profesionalus, turi talentą, jėgą ir visos Brazilijos palaikymą, todėl tikiuosi, kad jis laimės „Didžiojo kirčio“ turnyrus.“
Pirmą kartą karjeroje į tokio lygio turnyro aštuntfinalį žengęs Rio de Žaneire gimęs J. Fonseca įsirašė į sporto metraščius. Su šia pergale jis tapo pirmuoju jaunesniu nei 20-ies žaidėju per pastaruosius tris dešimtmečius, kuriam „Didžiojo kirčio“ turnyre du kartus pavyko laimėti atsiliekant 0:2. Be to, jis yra pirmasis 20-ies nesulaukęs jaunuolis nuo pat 1989 metų ir Michaelo Chango pergalės prieš Ivaną Lendlą, kuris Paryžiuje nepaisydamas dviejų setų deficito įveikė buvusį čempioną. Šis rezultatas taip pat garantuoja istorinį pokytį – šių metų „Roland Garros“ nugalėtoju taps naujas, dar jokio „Didžiojo kirčio“ trofėjaus neturintis žaidėjas, nes pirmą kartą nuo 1968-ųjų nė vienas buvęs čempionas nepateko į vyrų vienetų aštuntfinalį.
