Laidoje „Sveikatos DNR“ šį kartą apsilankė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius Limas Kupčinskas, kuris papasakojo apie klastingą ligą – kepenų cirozę. O kartu atvyko ir alytiškė Daiva Benedikienė, kuri dėl šios ligos ilgiau nei metus laukė kepenų donoro. Daiva papasakojo, ką jai teko išgyventi kovojant su šia liga.
Daiva pasidalijo savo kova su kepenų ciroze: „Labai norėjau gyventi“ (tv3.lt koliažas)
Pirmuosius sveikatos sutrikimus moteris pastebėjo dar prieš daugelį metų, tačiau į juos ilgai nekreipė dėmesio.
„Pats pirmas požymis buvo didelis kojų tinimas. Mano kojos tino ir anksčiau, tačiau vyko gyvenimas, auginau vaikus, studijavau ir tiesiog nėjau tikrintis. Visgi nuo to pirmojo požymio pradėjau ieškoti ligos“, – prisiminė ji.
Moteris pasakojo, kad simptomai tai sustiprėdavo, tai susilpnėdavo, todėl vizitus pas gydytojus ji vis atidėdavo. Galiausiai Alytuje atliktas vidaus organų tyrimas parodė pirminę diagnozę – kepenų cirozę. Vėliau Kauno klinikose atlikti išsamūs tyrimai atskleidė tikrąją ligos priežastį – retą Wilsono ligą, dėl kurios organizme kaupiasi varis ir yra pažeidžiamos kepenys.
Nors gydymas buvo pradėtas nedelsiant, liga progresavo. Daivai vis dažniau tekdavo gulėti ligoninėje, o kepenų funkcija silpnėjo. Vienu sunkiausių etapų tapo hepatinė encefalopatija – būklė, kai organizmas nebepajėgia pašalinti toksinų.
„Yra momentas, kai aš neatsimenu pusę dienos“, – pasakojo moteris.
Jos būklė sparčiai blogėjo – pradėjo kauptis skysčiai pilve, teko dažnai vykti į ligoninę procedūroms ir laukti transplantacijos. Galiausiai Daiva buvo įtraukta į laukiančiųjų donorinių kepenų sąrašą.
„Tie metai buvo labai sunkūs, jau gulėjau labai dažnai ligoninėse, gulėjau beveik kas mėnesį“, – prisiminė ji.
Vis dėlto net sunkiausiomis akimirkomis Daiva stengėsi neprarasti vilties. Ji domėjosi transplantacijų statistika, bendravo su medikais ir tikėjo, kad sulauks lemtingo skambučio.
„Aš dabar kartais galvoju, kad man pačiai turbūt buvo lengviau laukti negu mano artimiesiems, negu mamai, negu mano vaikams. <…> Labai tikėjau, domėjausi kaip gyvena transplantuoti žmonės, kiek transplantavo šįmet, kiek praeitais metais ir tikėjau sulaukti – labai norėjau gyventi“, – sakė ji.
Moteris gavo kepenų donorą
2022 metais ji pagaliau sulaukė skambučio. Daiva prisiminė, kad vos išgirdusi gydytojos balsą suprato – atsirado donoras.
„Laukiau skambučio jau metus, pasidėjusi telefoną, neišjungusi, tašelė sukrauta“, – pasakojo ji.
Daiva papasakojo ir paskutines akimirkas prieš pat operaciją. Nors iki tol stengėsi išlikti stipri, atsidūrusi ant operacinio stalo nebegalėjo suvaldyti emocijų.
„Atsimenu save pamačiau tokią, kokios niekada nebuvau mačiusi. Tiesiog ašaros bėgo, drebulys ėmė, o jau gulėjau ant operacinio stalo. Pasijutau tokia silpna, maža ir visiškai priklausoma nuo kitų“, – atviravo Daiva.
Laimė, transplantacija buvo sėkminga. Dabar Daiva reguliariai lankosi Kauno klinikose, vartoja vaistus ir, kaip sako pati, pagaliau yra susigrąžinusi savo gyvenimą.
Tačiau Kauno klinikų profesorius L. Kupčinskas sakė, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja kepenų donorų stygius. Anot jo, prieš transplantaciją yra labai svarbu suderinti kraujo grupę ir kepenų dydį.
„Kauno klinikose kasmet transplantuojame kažkur nuo 15 iki 19 pacientų, o Lietuvoje kasmet iki 30. Problema vis dar yra donorų tam tikras stygius, kadangi transplantuojant kepenis reikia atsižvelgti į kraujo grupes“, – minėjo gydytojas.
Kaip minėjo L. Kupčinskas, būtent retesnių kraujo grupių, tokių kaip trečios ir ketvirtos stygius jaučiamas labiausiai.
Daugiau patarimų šia tema sužinokite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
