Atšilus orams vis daugiau žmonių gatvėmis rieda elektriniais paspirtukais. Nors nuo šių metų įsigaliojo nauji reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams, traumatologai pasakoja, kad per dieną sulaukia po kelis, ant paspirtukų susižeidusius, pacientus.
Per dieną – po kelis sužeistuosius
Ortpoedas-traumatologas Artūras Zubrickas pasakoja, kad savaitgaliais kolegos būna, kad turi gydyti 5 arba 6 ant elektrinių paspirtukų susižalojusius žmones.
„Bet čia kiekis iš 115 pacientų“, – pridūrė jis.
A. Zubrickas sako, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės patiria traumas ant paspirtukų – tai nekokybiškų ir pigių paspirtukų vairavimas.
A. Zubrickas prisimena, kaip viena pacientė elektrinį paspirtuką įsigijo už 100 eurų. Į ligoninę atvažiavo su galvos traumomis.
„Liko be šešių priekinių dantų. Pas mus buvo atvežta dėl galvos smegenų sukrėtimo – ištyrė traumatologai, neurochirurgai ir toliau buvo persiųsta pas veido žandikaulio chirurgus. Neteko priekinių šešių dantų, nes tik pradėjus važiuot nulūžo vairas ir trenkėsi veidu. į grindinį“, – pasakojo gydytojas.
„Dažniausiai nukenti tie, kurie atsisiunčia į šituos prietaisus iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos. [Įsigyja] nebrangiai, jų begalę mačiau“, – pasakojo traumatologas.
Traumos vyrauja nuo sumušimų iki kaulų lūžių
Gydytojas A. Zubrickas priduria, kad dažnai pastebimi dvirtaininkų ir pasipirtukininkų susidūrimai: „Jie dažniausiai nepastebi.“ Anot gydytojo, paspirtukininkai važiuoja dviračių takais, tačiau ženkliai didesniais greičiais.
Kalbėdamas apie paspirtukų keliamas traumas, traumatologas sako, kad dažniausiai susižalojama veidus. Pasak gydytojo, „veido žandikaulio chirurgai labiau kenčia nuo jų“.
„Mūsų atveju tai raktikaulių lūžiai, sumušimai, nubrozdinimai įvairiausi. Jie nutinka dėl to, kad , paspirtukas skirtas važiuot keliu, o jie [paspirtukininkai] važiuoja ir žolynais, ir žvirkeliais įvairiausiais. Ratukas mažas, nesuvaldo, krenta. Kuo didesnis greitis, kuo didesnė kinetinė energija, tuo trauma būna rimtesnė“, – aiškino gydytojas.
Pasak A. Zubricko, traumos sudėtingumas taip pat priklauso nuo žmogaus kūno masės. Traumos vyrauja nuo sumušimų, patempimų iki kaulų lūžių.
„Bolt“ vyresnysis operacijų specialistas Kasparas Funka sako, kad didžioji dauguma kelionių „Bolt“ paspirtukais baigiasi be incidentų.
„Kitaip nei dauguma kitų elektrinių paspirtukų, „Bolt“ paspirtukai neišvysto didesnio nei 20 km/h greičio. Tam tikrose miestų vietose paspirtukų greitis yra apribotas iki 15 ar 12 km/h“, – komentavo K. Funka.
Paspirtukų naudotojai Lietuvoje yra apdrausti bei programėlėje gali susipažinti su saugaus važiavimo patarimais. Taip pat vairuotojai programėlėje pradėjo matyti savo važiavimo balą, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kiek saugiai ar nesaugiai naudojamasi paspirtukais.
„Atsakingas elgesys, pavyzdžiui šalmo dėvėjimas, rezultatą gerina, o nesaugūs veiksmai – pavyzdžiui, staigus stabdymas ar netinkamai po kelionės paliktas paspirtukas, balą mažina“, – pridūrė K. Funka.
Šiemet įsigaliojo sugriežtintos taisyklės
Kaip anksčiau rašė portalas tv3.lt, nuo šių metų šalyje įsigaliojo sugriežtintos Kelių eismo taisyklės (KET). Jos numato, kad elektrinių paspirtukų ir kitų mikromobilumo priemonių vairuotojai privalo dėvėti šalmus. Šalmą privalo dėvėti visi, nepriklausomai nuo vairuotojo amžiaus.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė komentavo, kad vienas dažniausių paspirtukininkų nusižengimų yra reikalavimo dėvėti šalmą nepaisymas.
J. Liutkienė primena, kad už važiavimą elektriniu paspirtuku be šalmo atsakomybė tenka vairuotojui, o už tokį pažeidimą gali būti skiriama nuo 20 iki 40 eurų bauda.
L. Liutkienė akcentuoja, kad prieš važiuojant su paspirtuku, svarbu prisiminti taisykles. Anot jos, kai kurie žmonės jas pamiršta ar galvoja, kad jų nėra.
„Kelių eismo taisyklės prieš sezoną pasimiršta“, – pridūrė ji.
Taip pat, pasak L. Liutkienės, svarbu, kad ant paspirtuko vienu metu nevažiuotu du žmonės.
Tiesa, „Bolt“ paspirtukuose yra įdiegta važiavimo dviese prevencijos sistema, sako „Bolt“ vyresnysis operacijų specialistas Kasparas Funka.
„Jeigu kažkurios naudotojo kelionės metu sensoriai užfiksuoja didesnį spaudimą nei įprasta, sistema išsiunčia vartotojui perspėjančią žinutę programėlėje. Jeigu gavęs du įspėjimus vairuotojas nepakeičia savo elgesio, jo prieigą prie mikrojudumo priemonių nuomos platformoje stabdoma“, – komentavo jis.
Vilnius ėmėsi svarstyti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais, siūloma dar didinti (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)
Už neatsargų elgesį – baudos iki 120 Eur
Internete paspirtukų vairuotojų elgesiu besiskundžiantys žmonės pasakoja pastebintys ant paspirtukų važiuojančius nepilnamečius. Anot „Bolt“ vyresniojo operacijų vadovo Karolio Funkos, jų paspirtukais gali naudotis tik pilnamečiai ir vyresni asmenys.
Užsiregistruodamas platformoje kiekvienas naudotojas privalo nurodyti teisingą savo amžių.
„Jeigu sužinome, kad vis dėlto paspirtuku naudojasi nepilnametis asmuo, nedelsdami blokuojame paskyrą, kuria naudojantis buvo išsinuomotas paspirtukas“, – aiškino K. Funka.
Taip pat paspirtuką išsinuomoti galima tik programėlę susiejus su mokėjimo kortele. Jeigu nepilnametis naudojasi „Bolt“ paspirtukais, apie tai žino tėvai ir taip pat gali imtis atitinkamų priemonių.
Anot K. Funkos, jeigu paspirtuko naudotojas po kelionės nesilaikydamas taisyklių palieka paspirtuką ar paspirtuką palieka neleistinoje zonoje, jam gali būti taikomi papildomi mokesčiai.
„Už chuliganišką elgesį su paspirtuku naudotojui gali būti taikomas iki 120 eurų siekiantis mokestis. Taip pat papildomai gali tekti sumokėti, jeigu paspirtukas buvo apgadintas. Jei dėl naudotojo kaltės policijos ar savivaldybės pareigūnai turėjo paspirtuką nutempti, už tai taip pat gali tekti susimokėti naudotojui“, – komentavo K. Funka.
„Bolt“ vyresnysis operacijų vadovas K. Funka akcentuoja, kad tokie atvejai pasitaiko itin retai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
