Lietuvoje plinta nauja sukčių schema – gyventojai masiškai gauna SMS žinutes apie neva skirtas baudas už greičio viršijimą. Policija perspėja: tai apgavystė, kuria siekiama išvilioti žmonių asmens ir banko duomenis. Ekspertai ragina nespausti atsiųstų nuorodų ir primena, kad oficialios institucijos baudų per SMS su aktyviomis nuorodomis nesiunčia.
Internetiniai sukčiai (nuotr. BNS ir Justino Auškelio)
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, norėdama informuoti, jog iš įtartino, užsienietiško telefono numerio gavo žinutę su įspėjimu dėl greičio viršijimo, kuris neva yra iš Lietuvos policijos komisariato/departamento. Apie tokią pačią situaciją prakalbo ir „Facbeook‘o“ grupės „Aferistai!! Sukčiai!! Apgavikai!!“
Šios grupės nariai dalijosi, kad gavo žinutes su prašymais susimokėti už greičio viršijimą.
Kaip informavo Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, tokie pranešimai šiomis dienomis pasitaikė ne kartą.
„Tokių pranešimų pastarosiomis dienomis gaunam nemažai, džiugu, kad didžioji dalis žmonių tiesiog praneša apie tokius bandymus juo apgauti ir nukentėjusių ir praradusių pinigus nėra labai daug“, – rašė jis.
Policijos atstovo teigimu, vienas iš svarbiausių veiksmų – nespausti nuorodų.
„Žmonės turi žinoti, kad institucijos nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis.
Pagrindinis patarimas – nespausti siunčiamų nuorodų, o informacijos ieškoti oficialiose institucijų interneto svetainėse“, – akcentavo R. Matonis.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ekspertė Živilė Kielienė teigė, kad finansinių sukčiavimų mastas Lietuvoje išlieka stabiliai aukštas, o pastarųjų metų tendencijos rodo, kad sukčiai veikia vis aktyviau ir profesionaliau.
Vien per 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo užfiksuotas 3 261 sukčiavimo atvejis, o sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti apie 10,8 mln. eurų.
Pasak jos, sukčiai sugeba prisitaikyti prie aktualijų.
„Nors finansų įstaigoms pavyko sustabdyti didelę dalį šių lėšų, realūs gyventojų ir verslo nuostoliai siekė apie 3,7 mln. eurų.
Matome ir tai, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie aktualijų, vis dažniau apsimetama policija, bankais, kurjerių tarnybomis ar kitomis oficialiomis institucijomis, siekiant sukelti pasitikėjimą ir paskatinti žmogų veikti impulsyviai“, – atkreipė dėmesį jį.
Dažniausios sukčiavimo schemos
Kaip rašė ekspertė, daugiausiai sukčiavimo schemų atvejų sudarė suklastoti SMS arba el. laiškai (angl. phishing'as) – 1 348 atvejai (apie 41 proc. visu atveju). Tai rodo, kad ši sukčiavimo forma ir toliau išlieka viena aktyviausių.
Reikšmingą dalį sudarė avansiniai mokėjimai (596 atvejai) ir investicinis sukčiavimas (438 atvejai), kurie, kaip ir 2025 m., išlieka tarp dažniausiai pasitaikančių tipologijų.
Ž. Kilienės teigimu, telefoninis sukčiavimas (85 atvejai), nors ir nėra gausiausias pagal atvejų skaičių, vertinant pagal pervedamas lėšas iš klientų sąskaitų (o ne gryninimo operacijas), išlieka viena pavojingiausių sukčiavimo formų – jis dažnai veikia kaip pradinis kontaktas ir yra glaudžiai susijęs su kitomis sukčiavimo schemomis.
Taip pat pastebima, kad sukčių taikinys nebėra vien vyresnio amžiaus žmonės, o nukentėjusiųsų nuostoliau priklauso nuo sukčiavimo pobūdžio
„Stebima, kad sukčiai taikosi ne tik į vyresnio amžiaus žmones, bet į visus finansiškai aktyvius ir technologijomis besinaudojančius gyventojus, todėl vien finansinis ar technologinis raštingumas savaime nebeužtikrina apsaugos.
Nuostolių dydis priklauso nuo sukčiavimo schemos pobūdžio. Masiniai SMS ar el. laiškų sukčiavimai dažnai orientuoti į mažesnes sumas, tačiau dėl didelio masto bendri nuostoliai tampa reikšmingi“, – akcentavo PPPKC ekspertė.
Ji taip pat pažymėjo, kad tokiu atveju telefoniniai ar investiciniai sukčiavimai gyventojams gali kainuoti gerokai daugiau – neretai yra prarandamos kelių ar net keliolikos tūkstančių eurų santaupos.
Verslo sektoriuje ypač pavojingi tampa el. pašto perėmimo atvejai, kai pakeičiamos sąskaitos faktūros ar mokėjimo rekvizitai. Tokiose situacijose įmonių patiriami nuostoliai gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Ž. Kilienė rekomenduoja, kad svarbiausia – neskubėti reaguoti ir nepasiduoti emociniam spaudimui. Sukčiai dažniausiai bando sukelti skubos, baimės ar streso jausmą, kad žmogus priimtų sprendimą neįvertinęs situacijos. Gavus įtartiną SMS žinutę ar laišką nereikėtų spausti pateiktų nuorodų ir vesti savo prisijungimo ar bankinių duomenų.
Anot PPPKC ekspertės, visuomet verta informaciją pasitikrinti oficialiais kanalais – pavyzdžiui, prisijungus prie institucijos svetainės savarankiškai arba paskambinus oficialiu numeriu. Svarbu suprasti, kad policija ar kitos valstybės institucijos baudų administravimo nevykdo atsitiktinėmis SMS žinutėmis su aktyviomis mokėjimo nuorodomis.
Taip pat priduriama, jei žmogus vis dėlto paspaudė nuorodą ar pateikė savo duomenis, būtina kuo greičiau susisiekti su banku ir pranešti apie incidentą policijai. Kuo greičiau reaguojama, tuo didesnė tikimybė sustabdyti neteisėtas operacijas ir sumažinti galimus nuostolius.
Nauja sukčiavimo schema
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje užfiksuota nauja sukčiavimo schema – plinta sukčiavimo būdas, kurio metu naudojami keli nuoseklūs skambučiai. Sukčiai taip bando išvilioti duomenis, pinigus, banko korteles.
Sukčiai skambindami pirmojo skambučio metu prisistato „poliklinika“, antrojo skambučio metu – „policija“, o galiausiai pareigūnų apsimetantis asmuo atvyksta į namus.
Sukčiai naudoja kelis nuoseklius skambučius, kad išviliotų jūsų asmens duomenis, o vėliau – pinigus ar banko kortelę.
PIRMAS SKAMBUTIS „POLIKLINIKA“. Sukčiai prisistato poliklinikos darbuotojais, siūlo nuolaidas ar medicinines apžiūras ir prašo jūsų asmens duomenų.
ANTRAS SKAMBUTIS „POLICIJA“. Dėl prieš tai buvusio „poliklinikos“ skambučio sukčiai prisistato policijos pareigūnais, įtikina, kad esate apgauti ir reikalauja deklaruoti pajamas, kitu atveju grasina atvykti daryti kratą.
ATVYKSTA Į NAMUS. Į jūsų namus atvyksta tariamas pareigūnas „patikrinti pinigų“ ir pasiima grynuosius ar banko kortelę.
NEPATEIKITE asmens duomenų, banko informacijos ar kodų!
SUABEJOJUS – SKAMBINKITE 112!“ – svarbia informacija „Facebook“ dalinosi Lietuvos policija.
Sukčiavimų skaičius vis didėja
Policijos duomenimis, nuo 2020 m. nusikalstamų veikų dėl sukčiavimo skaičius vis didėja. išimtis buvo fiksuota tik praėjusiais metais, kai registruota mažiau nusikalstamų veikų.
„2025 m. registruota 7,2 proc. mažiau nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, lyginant su 2024 m. (2024 m. – 4739 nusikalstamos veikos, 2025 m. – 4398 nusikalstamos veikos), tačiau registruota daugiau sukčiavimų su didelėmis žalomis“, – pažymi R. Matonis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
