Po dėl oro pavojaus šalyje kilusios sumaišties žmonės suka galvas, ar tikrai užtenka šalyje esančių priedangų ir kur galėtų būti naujos. O savivaldybės siūlo jas įveiklinti – esą erdvės būtų skirtos ne tik slėptis nuo pavojaus, bet ir taikos metu tarnautų gyventojams: čia žmonės galėtų mokytis gynybos įgūdžių, naudotis ginklais ar treniruotis. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tokie projektai kainuotų milijonus eurų, o specialistai jau abejoja, ar pirmosios tokios erdvės Lietuvoje atsiras greitai.
Siūlo priedangams suteikti dar vieną funkciją: „Būtų labai gerai“ (tv3.lt koliažas)
Į šaudymo centrą Vilniuje žmonės ateina pasimokyti, kaip naudotis ginklais, išbandyti savo jėgas. Tačiau praėjusią savaitę ten aplinkiniai sugužėjo dėl kitos priežasties – vos sužinoję apie oro pavojų.
„Šiek tiek buvo nerimo, žmonės atsakingi. Susitarėm su kaimynais, kad čia pasidarysim vandens atsargas, generatorių kritiniais atvejais, nes čia dirba nemažai – apie 200 žmonių aplink“, – pasakojo Šaudymo centro direktorius Tomas Statkevičius.
Šaudymo centro direktorius 50-ties metrų ilgio koridoriumi, kuris apsuptas mūrinėmis, tvirtomis sienomis, vedėsi ir į kitą patalpą, kurioje galėtų, esant reikalui, prisiglausti gyventojai.
„Betoninės lubos, ant perdangų dar yra betonu užpilta 30 centimetrų, stogas dar vienas betoninis. Jeigu į kvadratinį metrą tilptų du žmonės, tai čia keturi šimtai telpa žmonių“, – sakė T. Statkevičius.
Priedangas nori padaryti daugiafunkcinėmis
O ateityje priedangas savivaldybės siūlo įveiklinti – kad nebūtų tik tuščios patalpos po žeme. Jose galėtų veikti įvairios treniruočių erdvės ar net šaudyklos.
„Patalpos po mokykla, darželiu, po ligonine – tai yra antžeminiai pastatai, kurie turi tas pačias inžinerines sistemas, tinklus, vamzdynus su rūsiais, kurie lengvai taikomi, pažeidūs. Kas iš to, kad padarysime prekybos centruose, ar prie mokyklų, ar kitur 20, 30 slėptuvių po 100, 200 žmonių, kurios bus tik avarinio pobūdžio ir kurios taikos metu bus apskritai neišnaudojamos“, – aiškino Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Pasak Kazlų Rūdos mero, tokios erdvės tiek taikos metu, tiek rengiantis krizinėms situacijoms leistų piliečiams išmokti naudotis ginklais, plėtoti dronų skraidymo ir konstravimo žinias.
„Vilnius galėtų turėti 15–20, mažosios savivaldybės, kurių gyventojų dydis centruose miestų nuo penkių iki dešimties – vieną, dvi. Jei tai yra 50 metrų pagrindinė patalpa – apie 3 milijonai, 3,5. Jei 100 metrų patalpa – apie 6, 6,5 milijono eurų“, – kalbėjo M. Varaška.
„Bent kiekvienoje savivaldybėje galėtų atsirasti tokia erdvė. Šita erdvė priedangų tinklo kontekste vienas iš elementų – jis neužtikrins visų priedangų poreikių ir tikslų“, – minėjo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Gynybos įgūdžių patalpas siūloma finansuoti iš Valstybės gynybos fondo. Jame kasmet numatyti 25 milijonai eurų priedangoms ir savivaldybių infrastruktūrai. Erdvių įrengimui papildomų lėšų galima imti ir iš Regionų plėtros programos, kuriai numatyta dar 152 milijonai eurų.
„50/50 procentų savivaldybių ir Krašto apsaugos ministerijos investicija, jei toks projektas tiek savivaldybei būtų pakeliamas“, – sakė T. Godliauskas.
„Tikrai nėra pigu. 56 procentai gyventojų yra apimami tomis priedangomis, kurios yra ir kurias reikia dar keisti, tvarkyti ir atitinkamai geriau pritaikyti“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Ar gynybos įgūdžių patalpoms poreikį mato gyventojai?
„Niekam neįdomu, žmonės juokiasi. Reikia iš anksto ruoštis. Kaip ten sako: Nori taikos, ruoškis karui?“ Taip kažkaip?“
„Gal reikia tėvynę gint kažkaip, mokintis reikia.“
„Nu kam? Aš nesuprantu, kam tas reikalinga, pašaudyti.“
„Būtų labai gerai, aš vaikam tą patį sakydavau irgi, kad išmokintų.“
„Ir jaunimui pasportuoti, o jeigu būtų reikalas, ir žmonėms pasislėpti.“
Savivaldybės tikisi, kad pirmosios tokios erdvės galėtų atsirasti iki 2027-ųjų. Vis dėlto, Pramonininkų konfederacijos prezidentas sako, kad toks terminas per daug optimistinis.
„Apsunkinimas viešųjų pirkimų procesų nereiškia skaidrumo ir šitoje vietoje yra kritinis momentas – laikas. Reikia supaprastinti visus viešuosius pirkimus, neapkrauti papildomais reglamentais, normatyvais ir visais kitais dalykais“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Šį klausimą savivaldybės kartu su valdžia dar aptars, o techninį idėjos projektą tikimasi išplėsti iki birželio vidurio.
