Pastaruoju metu į Vilnių skrendantys keleiviai vis dažniau susiduria su netikėtais kelionės pokyčiais – dėl saugumo incidentų orlaiviai nukreipiami į kitus oro uostus. Prie trikdžių, kuriuos anksčiau sukeldavo iš Baltarusijos atskridę kontrabandiniai balionai, dabar prisidėjo ir dronų grėsmė. Dėl oro erdvės ribojimų dalis keleivių sostinę turi pasiekti ne lėktuvais, o autobusais iš Kauno ar Rygos.
Tokios situacijos keleiviams dažnai sukelia nemažai klausimų – ar tokiais atvejais priklauso kompensacija, kas turi pasirūpinti kelione iki pirminio kelionės tikslo ir kaip apskritai elgtis atsidūrus kitame mieste ar net kitoje šalyje.
Kas atsakingas?
Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Martynas Jaugelavičius nurodė, kad keleivių transportavimu tokiais atvejais rūpinasi oro linijų bendrovė arba jos įgaliota antžeminio aptarnavimo įmonė.
„Keleivių transportavimu (lėktuvu ar žeme (autobusais)) rūpinasi oro linijų bendrovė ir / ar tos oro bendrovės įgaliota antžeminio aptarnavimo įmonė“, – komentavo jis.
Štai „Air Baltic Corporation AS“ viešųjų ryšių ir politikos vadovas Augusts Zilberts aiškino, kad tais atvejais, kai orlaivis nukreipiamas į atsarginį oro uostą dėl nuo oro linijų nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, dronų ar oro balionų, bendrovė taiko standartines keleivių pagalbos procedūras.
Anot jo, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei tikimasi, kad oro uostas netrukus bus atidarytas, orlaivis gali laukti leidimo tęsti skrydį į pradinę paskirties vietą. Tačiau jei to padaryti nebeįmanoma, pavyzdžiui, dėl uždaryto oro uosto ar naktinių veiklos ribojimų, skrydis gali būti atšauktas.
„Tokiais atvejais „airBaltic“ teikia keleiviams pagalbą pagal galiojančius teisės aktus. Tai gali apimti apgyvendinimą viešbutyje, bilietų perrezervavimą į artimiausią laisvą skrydį arba, jei įmanoma, organizuotą transportą į pradinę paskirties vietą“, – komentavo A. Zilberts.
Jis taip pat pažymėjo, kad jei oro linijos negali suteikti organizuoto transporto ar apgyvendinimo, keleiviai gali savarankiškai naudotis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis, o patirtas išlaidas pateikti bendrovei peržiūrėti.
„Jei keleivis nusprendžia susitvarkyti transportą savarankiškai, nesiderindamas su aviakompanija, susijusios išlaidos taip pat turėtų būti pateiktos Klientų aptarnavimo skyriui, kur jos bus vertinamos individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes ir tuo metu turimas alternatyvas“, – pridūrė jis.
Tiesa, bendrovė atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai keleiviams suteikiamas alternatyvus būdas pasiekti galutinį kelionės tikslą, pradinė bilieto kaina nėra grąžinama.
Kada keleiviai gali tikėtis kompensacijos?
Europos vartotojų centro Lietuvoje vyresnioji patarėja Jaunė Dalinkevičiūtė aiškina, kad tais atvejais, kai skrydis nukreipiamas į kitą oro uostą, keleiviai turi teisę pasirinkti – atgauti pinigus už neįvykusią kelionės dalį arba būti nugabenti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu panašiomis sąlygomis.
Jeigu keleivis pasirenka tęsti kelionę kitu būdu, oro vežėjas taip pat privalo pasirūpinti būtinąja pagalba. Priklausomai nuo laukimo trukmės, keleiviams turi būti suteiktas maistas, gaivieji gėrimai, apgyvendinimas viešbutyje, transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą ir atgal bei galimybė nemokamai susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu.
„Jeigu oro vežėjas nukreipia skrydį į kitą oro uostą, keleivis turi teisę pasirinkti: atgauti už likusią kelionės dalį sumokėtus pinigus arba vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu panašiomis sąlygomis“, – komentavo J. Dalinkevičiūtė.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais keleiviai gali tikėtis standartinių kompensacijų už sutrikdytą skrydį. Pagal Europos Sąjungos teisę oro bendrovės nėra atsakingos už vadinamąsias force majeure aplinkybes, kurių negali kontroliuoti.
Prie tokių aplinkybių priskiriami oro erdvės ribojimai, blogos oro sąlygos, netikėti skrydžių valdymo tarnybų streikai ar teroro grėsmės. Tokiais atvejais oro uostų uždarymo sprendimus priima ne pačios oro linijos.
„Pagal Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus, oro vežėjas negali būti atsakingas už force majeure priežastis (oro erdvės ribojimai, prastos oro sąlygos, netikėtas skrydžio kontrolės tarnybų streikas arba teroro išpuolis). Šių aplinkybių oro vežėjai negali kontroliuoti“, – aiškino Europos vartotojų centro atstovė.
Ką daryti keleiviams kilus ginčui?
Europos vartotojų centras ragina keleivius tokiose situacijose kuo anksčiau rinkti visus su kelione susijusius dokumentus ir išsaugoti išlaidų įrodymus.
Keleiviams rekomenduojama saugoti įlaipinimo korteles, registruoto bagažo kvitus, bagažo etiketes, taip pat viešojo transporto, taksi ar apgyvendinimo čekius. Be to, svarbu kuo greičiau užpildyti pretenzijų ar pažeidimų formas oro uoste arba internetu ir pasilikti jų kopijas.
Pasak centro, pirmiausia dėl kilusios problemos keleiviai turėtų kreiptis tiesiogiai į oro vežėją raštu – elektroniniu paštu arba užpildant oficialią skundo formą. Jei oro bendrovė neatsako arba ginčo išspręsti nepavyksta, keleiviai gali kreiptis į Europos vartotojų centrą, kuris konsultuoja ir padeda nemokamai.
„Jei atsakymo keleivis negavo arba problemos išspręsti nepavyko – esame pasirengę nemokamai padėti arba nukreipti į tinkamą kitą įstaigą“, – nurodė J. Dalinkevičiūtė.
Ji taip pat primena, kad Europos vartotojų centro interneto svetainėje keleiviai gali pasinaudoti specialiu skrydžių skaičiuotuvu, leidžiančiu pasitikrinti, kokios teisės konkrečioje situacijoje jiems priklauso.
Oro pavojus Vilniuje sutrikdė skrydžius
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gegužės 20 d. Vilniuje buvo paskelbtas, o vėliau atšauktas raudonas oro pavojaus signalas.
Gavus pranešimus apie galimą oro pavojų, nuo 10 val. virš Vilniaus ir jo apylinkių iki atskiro nurodymo buvo uždaryta oro erdvė.
Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, pavojų atšaukus oro erdvė buvo atidaryta, o Vilniaus oro uosto veikla atnaujinta 10.56 val. Vis dėlto dėl laikinai sustabdytos veiklos keleiviai ir vėliau galėjo susidurti su skrydžių vėlavimais ar kitais trikdžiais.
Du skrydžiai – SK744 ir TK1407 – buvo nukreipti į Rygos oro uostą. Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, šiais skrydžiais iš viso turėjo keliauti 239 keleiviai.
Keleiviai, kurių keliones paveikė laikini ribojimai ar skrydžių nukreipimai, buvo raginami tiesiogiai susisiekti su savo oro bendrovėmis dėl tolimesnės informacijos ir kelionės organizavimo.
