Nuo birželio 7 dienos įsigalioja dalis su atlygio skaidrumu susijusių pokyčių, tačiau kai kurios nuostatos ir jų įgyvendinimo etapai nukeliami vėlesniam laikui. Kas keičiasi jau dabar, kas bus atidėta, kodėl prireikė daugiau laiko ir kaip įmonės šį pereinamąjį laikotarpį gali išnaudoti strategiškai?
Apie tai laidoje diskutavo „Figure Baltic Advisory“ atlygio tyrimų ekspertas Povilas Blusius ir advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė.
Pokyčiai nuo birželio 7
A. Venckienė: Atsakysiu paprastai. Lengvoji ir malonioji dalis įsigalioja nuo birželio 7 dienos. Pokyčiai bus trys. Išlieka reikalavimas darbuotojų atrankoje ir darbo skelbimuose nurodyti darbo užmokestį.
Jei atlyginimas būtų numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje, kandidatas turi gauti tos sutarties skyrių prieš derybas apie darbo užmokestį, kad galėtų pasižiūrėti, žinoti, kokios yra galimybės, ir kokybiškai derėtis. Tai yra skaidrumas atrankos procese. Kitas pokytis susijęs su darbuotojų atranka.
Darbdaviai ar atrankos specialistai negalės klausti kandidatų apie buvusį ar dabartinį darbo užmokestį. Šis klausimas bus toks pat nelegalus, kaip klausimas apie planuojamus vaikus. Trečias pokytis yra susijęs su didesnėmis darbuotojų teisėmis. Konkrečiau – su didesnėmis sankcijomis darbdaviams, jei pralaimėtas ginčas dėl diskriminacijos darbo užmokestyje.
Kodėl tai buvo atidėta?
Kas yra atidėta prieš tai? Prieš porą metų kalbėjome apie tai, aiškinomės, kas yra šiandien atidėta, vėlinama ir kokie apskritai yra terminai.
A. Venckienė: Taip, atidėti tie reikalavimai, kuriems pasiruošti reikia daugiau laiko ir resursų. Pirmas reikalavimas atidėtas iki gruodžio 31 dienos, ne sausio 1-osios, iki naujų metų vakarėlio reikės susitvarkyti. Pasirengti arba reikia atnaujinti darbo užmokesčio sistemas, tame tarpe peržiūrėti ir tam tikrais atvejais perdaryti pareigybių klasifikaciją, kadangi nuo kitų metų bus taikomi griežtesni reikalavimai, reikės įsivardinti kriterijus, kaip tai padaryti.
Kitas pokytis, kuris įsigalios nuo sausio pirmosios dienos yra duomenų teikimas „Sodrai“ apie darbuotojų pareigybių grupes, darbo laiką ir užmokestį. Darbdaviai nuo kitų metų kas mėnesį turės pildyti papildomas formas ir teikti jas „Sodrai“.
Trečias dalykas, kuris įsigalioja nuo kitų metų sausio pirmosios dienos yra darbuotojų teisė tiesiai iš darbdavio arba per darbuotojų atstovus, tam tikras institucijas prašyti informacijos apie savo vidutinį darbo užmokestį, taip pat ir vidutinį darbo užmokestį tos pačios kategorijos darbuotojų, kolegų, vyrų ir moterų. To tikriausiai darbuotojai lauks su didžiausiu smalsumu.
Kodėl buvo atidedama? Kokios priežastys to? Kas tai lėmė?
A. Venckienė: Aš manau, kad tiesiog pritrūko laiko institucijoms pasirengti pokyčius, kadangi iki šiol buvo daug neaiškumo su „Sodros“ tvarka. Kai nėra aiškių reikalavimų iš valstybės institucijų, kaip turės būti deklaruojami duomenys, techninės detalės tampa labai svarbios. Dėl to darbdaviai neturėjo galimybės tam pasirengti. Manau, kad labai geras sprendimas buvo atidėti šią dalį.
Kaip įmonėms sekasi ruoštis?
Agnietė minėjo, kad atidėjimo priežastis labiau priklauso nuo institucijų, joms galbūt nepavyko laiku visko parengti. Kaip įmonėms sekasi ruoštis? Kas jau pavyko, o kur vis dar strigo?
P. Blusius: Skirtingos organizacijos yra skirtinguose etapuose ir stringa atitinkamai skirtinguose etapuose. Apibendrinant, pagrindinė problema, kuri neleido darbdaviams pasiruošti efektyviai arba greitai, yra ta, kad daugelis darbdavių tikrai nebūtų pasiruošę birželio 7 dienai pagal prieš tai buvusius terminus.
Net tos organizacijos, kurios labai atsakingai ruošiasi ir iš anksto planuoja, rizikavo neturėti visų reikiamų dalykų birželio 7 dienai. Vienas svarbiausių trukdžių yra informacijos trūkumas. Jei institucijos nesugebėjo pasiruošti informacijos priėmimui iš darbdavių, kaip darbdaviai galėtų pasiruošti teikti tą informaciją?
Įstatymas jau priimtas, visi kodekso pakeitimai darbo srityje yra aiškūs, bet trūksta teisinės praktikos. Darbdaviai ruošiasi, organizuoja savo darbus, bet nėra niekas, kas galėtų 100 proc. patvirtinti, ar jų veiksmai tikrai teisingi ir nebūtų baudžiami.
Žinoma, galima prisiimti riziką, bet tai neprisideda prie pasiruošimo. Kitos problemos yra antrinės. Pavyzdžiui, darbdavys gali savarankiškai nuspręsti, kad tam tikrų kategorijų darbuotojų bus labai nedaug, ir interpretuoti reikalavimus savaip.
Vėliau paaiškėja, kad tai galima, bet galbūt ne visai optimaliai tam darbdaviui. Visa tai kyla iš aiškumo stokos. Darbdaviai nėra neišmanėliai, jei duoti aiškius reikalavimus, jie gali tinkamai pasiruošti.
Agnietė minėjo, kad reikia pasiruošti Sodrai teikti informaciją, o nuo sausio 1 dienos darbuotojams reikės dalinti informaciją pagal poreikį. Didelėms organizacijoms reikia savo sistemų, pavyzdžiui, tiekėjo sistemų, kur saugomi darbuotojų duomenys.
Negalima paprasčiausiai parašyti: „Padaryk taip, kad atitiktų įstatymą“. Tiekėjui reikia pateikti techninę specifikaciją, kad duomenys būtų teikiami tinkama forma. Jei „Sodra“ neparuoš savo „įėjimo vartų“, darbdaviai nežinos, kaip pasiruošti.
Nepaisant šių nežinomybės šaltinių, verslai, kurie ruošiasi, tai daro atsakingai ir pakankamai efektyviai. Turime pavyzdžių, kai labai didelės organizacijos per tris, keturis mėnesius sugeba pasiruošti. Jie įvertina pareigybes, „sukategorizuoja“ reikalavimus ir beveik birželio 7 dienai būna visiškai pasiruošusios.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
