Vasarą prasidėjus atostogų sezonui, daliai darbuotojų reikia perimti išvykusių kolegų darbus. Tačiau ne visi žino, kad už padidėjusį darbo krūvį darbdavys kai kuriais atvejais privalo mokėti papildomai.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokas teises turi kolegas pavaduojantys darbuotojai ir ką svarbu žinoti planuojant vasaros atostogas.
Darbdavys nemoka už kolegos pavadavimą
„Pasidarė įdomu, ar kolegos pavadavimas turi būti apmokamas papildomai? Ar pavaduojantis darbuotojas gali atsisakyti pavaduoti kolegą, jei jam už tai nebus papildomai sumokėta?“ – kėlė klausimą jis.
Vyras taip pat pridėjo, kad darbdavys įvairiais būdais bando išsisukti nuo papildomo darbo apmokėjimo.
„Kiek stiprus darbdavio argumentas, kad šį mėnesį mažiau darbo, todėl pavadavimas tikrai nebus apmokamas papildomai?“ – tęsė jis.
Justina vyrui patarė paskaityti savo darbo sutarties sąlygas.
„Viskas priklauso nuo to, kaip tai reglamentuota jūsų darbo sutartyje / kolektyvinėje sutartyje“, – aiškino ji.
Jai paantrino ir Eligija, kuri pridėjo, kad kai pavadavimas būna įtrauktas į darbo sutartį, paprastai, papildomai nėra apmokamas.
„Dažnai pareigų aprašyme būna įtrauktas punktas apie tam tikrų kolegų pavadavimą. Toki atveju papildomai už pavadavimą nemokama“, – pridūrė komentatorė.
Tuo metu Dalia paaiškino, kad kolegos pavadavimas apmokamas tik tada, kai dėl pavadavimo tenka dirbti viršvalandžius.
„Jei pavaduojant kolegą matote, kad reikės dirbti ilgiau, nes įprastu darbo metu nespėsite, tada reikia tartis dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo.
Jei viską spėjate atlikti įprastomis darbo valandomis, tikėtina, kad papildomai darbdavys nemokės“, – pasakojo moteris.
Komentatorius Vidas atkreipė dėmesį, kad kolegos pavadavimas turi būti apmokamas papildomai tada, kai tenka imtis darbo sutartyje nenumatytų darbų.
„Jei jūs vykdote kito darbuotojo darbo funkciją ar darbų apimtį, kuri jūsų darbo sutartyje nenumatyta, tai jau yra papildomas darbas. Dėl jo turi būti atskiras susitarimas, kuriame sutarta ir dėl papildomo apmokėjimo“, – pasakojo vyras.
Tiesa, į diskusiją įsijungė ir vienas darbdavys, kuris su kai kurių komentatorių teiginiais nesutiko.
„Pažiūrėkite ir iš darbdavio pusės. Jeigu darbuotojų pavaduoti nieko nereikia, o darbo yra mažiau, ar darbdavys tokiu atveju turėtų sumažinti atlyginimą, kaip jį padidina ką nors pavaduojant?“ – ironiškai teiravosi vyriškis.
Privalo sumokėti papildomai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad kai dėl atostogaujančių kolegų darbuotojams padidėja darbo krūvis, darbdavys už papildomas funkcijas ar padidintą darbo mastą turi išmokėti padidintą darbo užmokestį.
„Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretus apmokėjimo dydis turi būti aptartas darbo arba kolektyvinėje sutartyje“, – kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt sakė VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Jis paaiškino, kad kai darbuotojui dėl pavadavimo tenka atlikti tas pačias pareigas, bet viršijant nustatytą darbo laiką, toks darbas turi būti laikomas viršvalandiniu. Tokiu atveju mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis už viršvalandžius.
Paprastai tariant, kolegos pavadavimas vykdant darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme numatytas funkcijas apmokamas tik tuo atveju, kai viršijamas įprastas darbo laikas ar darbo krūvis.
Tuo metu jei darbuotojas laikinai ar nuolat atlieka kitą funkciją nei nustatyta jo darbo sutartyje, tai jau laikoma papildomu darbu.
Tokiais atvejais turi būti pasirašytas atskiras susitarimas, kuriame nurodomos papildomos pareigos, darbo apimtis, atlygis ir pan.
„Bet kuriuo atveju – net jei dirbama pagal kelis susitarimus – darbo laikas negali viršyti 60 valandų per savaitę“, – akcentuoja Š. Orlavičius.
Svarbu sudaryti raštišką susitarimą
VDI primena, kad dėl atlygio dydžio darbdaviai ir darbuotojai patys tariasi darbo arba kolektyvinėje sutartyje.
Sudarant tokius susitarimus, inspekcija darbuotojams pataria atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- jeigu tariamasi dėl darbo krūvio padidinimo ir/ar darbo laiko normos padidinimo – tariamasi darbo sutartyje ar priede prie darbo sutarties;
- jeigu per vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį, darbuotojas gaus padidėjusį darbo užmokestį – atostoginiai taip pat bus padidėję;
- jeigu darbuotojas nesutinka padidinti darbų masto (krūvio) – darbo teisės normos nenustato galimybės nutraukti darbo sutarties darbdavio iniciatyva;
- jeigu yra poreikis, kad darbuotojas laikinai ar nuolat atliktų kitą, negu nustatyta jo darbo sutartyje, darbo funkciją, darbo sutarties šalys gali susitarti dėl papildomo darbo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo.
Taip pat VDI pridūrė, kad dėl papildomo darbo ar dėl padidėjusio darbų masto, negali būti pažeisti nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
„Taigi, darbuotojas su pagrindinės funkcijos trukme ir papildomu darbu ar susitarimu dėl padidėjusio darbų masto negali dirbti ilgiau nei šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Jeigu darbdaviai nesilaiko sudaryto susitarimo, neapmoka tinkamai darbuotojo dirbto laiko ir pan., t. y. darbuotojo teisės galimai yra pažeidžiamos, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – nurodė inspekcija.
Baudos siekia ir 3 tūkst. eurų
Pasak VDI specialistų, už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus darbdavio juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo baudžiamas bauda nuo 240 iki 880 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 900 iki 1400 eurų.
Tuo metu kai darbdavys neapmoka viršvalandžių, pastarasis gali būti baudžiamas už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, skiriant baudą nuo 300 iki 1450 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 1400 iki 3000 eurų.
VDI primena, kad darbuotojai, kuriems darbdavys nesumokėjo viso jiems priklausančio darbo užmokesčio, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Darbuotojams, kurie darbovietėje pastebi pažeidimus, inspekcija rekomenduoja su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Taip pat darbuotojai galėtų kreiptis pagalbos į darbuotojų atstovus (profesinę sąjungą, darbo tarybą).
Lietuviai ilsisi mažiau nei kiti europiečiai?
Kiekvienos šalies gyventojai turi skirtingą skaičių atostogų dienų, nes jos skaičiuojamos skirtingai. Taip yra todėl, nes kai kuriose valstybėse yra numatytas minimalus atostogų dienų skaičius, tuo metu kitose – atostogų trukmė priklauso nuo patirties ar išdirbto laikotarpio ir pan.
Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) ir oficialūs šalių duomenys rodo, kad lietuviai ilsisi 20 darbo dienų per metus, o tiek pat kasmetinių atostogų turi ir dar 17-os šalių gyventojai.
Tiek pat kiek Lietuvoje ilsisi estai, vokiečiai, belgai, bulgarai, kroatai, kipriečiai, čekai, graikai, vengrai, airiai, italai, latviai, lenkai, rumunai, slovakai, slovėnai, šveicarai ir olandai.
Tuo metu dvylika šalių turi ilgesnes kasmetines atostogas. Daugiausiai ilsisi Liuksemburgo gyventojai (26 darbo dienas), o 25 laisvas darbo dienas kasmet gauna Austrijos, Danijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Švedijos gyventojai.
Malta, Islandija ir Suomija savo darbuotojams skiria po 24 laisvas darbo dienas per metus, o Portugalija ir Ispanija – 22 d. d.
Lietuviai vis dažniau atostogauja užsienyje
Oficiali statistika taip pat rodo, kad lietuviai pastaraisiais metais ne tik dažniau keliauja į užsienį, bet ir ten išleidžia vis daugiau pinigų. Statistikos portalo duomenimis, 2023 m. išvykusių turistų kelionių skaičius siekė 2,15 mln., 2024 m. – 2,28 mln., o 2025 m. išaugo iki 2,43 mln.
Kartu didėjo ir vidutinės vienos kelionės išlaidos. Jei 2023 m. lietuviai vienos kelionės metu vidutiniškai išleisdavo 508,2 euro, tai 2024 m. ši suma augo iki 517,6 euro, o 2025 m. pasiekė 528,3 euro.
Tuo metu į Lietuvą atvykstančių turistų srautai augo gerokai nuosaikiau. 2023 m. į šalį atvyko apie 2,4 mln. turistų, 2024 m. – 2,38 mln., o 2025 m. jų skaičius siekė beveik 2,45 mln.
Didėjo ir atvykstančių turistų išlaidos – 2023 m. vidutinės vienos kelionės metu jie Lietuvoje išleido 396,3 euro, 2024 m. – 405,6 euro, o 2025 m. – 414,5 euro.
Šie duomenys rodo, kad lietuvių išlaidos užsienyje auga sparčiau nei užsienio turistų išlaidos Lietuvoje, todėl šalies turizmo balanso deficitas toliau didėja.
Tuo metu Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, balandį šalies oro uostuose fiksuotas rekordinis keleivių skaičius – aptarnauta daugiau kaip 652 tūkst. keleivių. Tai yra 8,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kartu augo ir skrydžių skaičius – šių metų balandį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnauta beveik 5,3 tūkst. skrydžių, arba 3,2 proc. daugiau nei prieš metus. Taip pat didėjo ir pervežtų krovinių apimtys – jų per mėnesį pergabenta beveik 1,8 tūkst. tonų.
LTOU pabrėžia, kad balandis buvo pirmasis pilnas aviacijos vasaros sezono mėnuo, todėl augančius srautus lėmė ne tik aktyvesnis kelionių sezonas, bet ir platesnis skrydžių krypčių pasirinkimas. Tyrimai taip pat rodo, kad šiemet bent vieną kelionę lėktuvu planuoja beveik pusė Lietuvos gyventojų, o populiariausiomis kryptimis išlieka Italija, Ispanija, Graikija, Turkija ir Jungtinė Karalystė.
