Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė tarptautinę sveikatos krizę dėl Ebolos protrūkio centrinėje Afrikoje. Žmonėms kyla klausimas: ar reikėtų nerimauti dėl viruso paplitimo ir Europos šalyse?
Prieš daugiau nei savaitę PSO paskelbė tarptautinę sveikatos krizę dėl Ebolos viruso protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje. Protrūkis siejamas su retu Bundibugijo virusu – Ebolos rūšimi. Ligai stabdyti trukdo tai, kad nuo jo nėra vakcinos ar specifinio gydymo.
Gyvybės mokslų centro mokslininkas, virusologas Dr. Gytis Dudas naujienų portalui tv3.lt komentavo apie Bundibugyo viruso savybes, protrūkio priežastis ir plitimo Europoje riziką.
Dudas: ilgainiui kitų šalių problemos tampa mūsų problemomis
Nors PSO skelbia, kad šios Ebolos rūšies protrūkis neatitinka pandeminės ekstremaliosios situacijos kriterijų, žmonėms kyla klausimas: ar reikėtų sunerimti dėl galimybės virusui išplisti po Europą?
Virusologas G. Dudas primena apie anksčiau vykusias Ebolos viruso sukeltas epidemijas. Nors jų metu virusas buvo plačiai išplitęs per Afrikos regiono dalis, likusioms pasaulio šalims rizika užsikrėsti nebuvo pakilusi.
„Jeigu asmenys su Ebolos virusu atsidurdavo Europoje, Šiaurės Amerikoje – tai buvo evakuoti medicinos darbuotojai, kurie buvo evakuojami ypatingos biologinės saugos sąlygomis“, – kalbėjo mokslininkas.
„Turėkime omeny, kad net pačių blogiausių Ebolos viruso epidemijų metu mums reikšmingos grėsmės niekuomet nebuvo. Bet jeigu mes apsimetame, kad kitų šalių užkrečiamosios ligos yra jų problemos, mes ilgainiui to pasigailėsime“, – pabrėžė G. Dudas.
G. Dudo manymu, šios rūšies protrūkis lietuviams gali sukelti nemalonumų, tačiau nereikėtų tikėtis, kad į Lietuvą atvyks Ebola sergantis asmuo.
„Jeigu mes apleidžiame kitas šalis, nepadedame joms kovoti su užkrečiamomis ligomis, ilgainiui tokios problemos neišvengiamai tampa mūsų problema. Neturiu omeny, kad mes kada nors sulauksime Ebola užsikrėtusio asmens Lietuvoje, bet [dėl viruso] gali galbūt apsunkėti skrydžiai, dėl kažkokių papildomų testavimų“, – kalbėjo virusologas.
„Jeigu kažkas keliauja į kažkurias Afrikos šalis, galbūt pastebės, kad atsiras skrydžių ribojimai. Galbūt skrydžiai taps brangesni, galbūt neišeis persėsti kažkur, atsiras poreikis testavimui“, – kalbėjo virusologas.
Taip pat mokslininkas pabrėžia, kad negalima nuspėti, kaip toliau vystysis šio viruso protrūkis.
„Istoriškai mes galime sakyti, kad Lietuvos gyventojams ar Europai rizika yra minimali, tačiau mes lygiai taip pat turime pakankamai naują kontekstą: JAV nebevaidina jokio vaidmens ir iš esmės neįmanoma nuspėti, kaip šis naujas kontekstas paveiks šį protrūkį“, – kalbėjo G. Dudas.
Viena iš protrūkio priežasčių – geopolitinė
G. Dudas sako, kad šiuo metu yra žinomos šešios Ebolos viruso rūšys. Viena jų – Bundibugyo virusas, šiuo metu plintantis Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje. Kaip pasakoja virusologas, ši viruso rūšis buvo sukėlusi du ribotus protrūkius 2007 m. ir 2012 m.
„Atvejų skaičiai nebuvo labai dideli ir panašu, kad ši viruso rūšis cirkuliuoja būtent tame regione, kur mes dabar matome protrūkį – tarp Ugandos ir Kongo Demokratinės Respublikos“, – kalbėjo G. Dudas.
Pasak mokslininko, viruso protrūkį lėmė keli veiksniai.
„Turime pakankamai urbanizuotas vietoves. Turime vietovę, kurioje nuo seno rusena pilietinis konfliktas“, – kalbėjo G. Dudas.
Taip pat kaip viena priežasčių, kuri galėjo lemti viruso protrūkį, gali būti susijusi su dabartinės JAV administracijos sprendimu uždaryti JAV tarptautinio vystymosi agentūrą (USAID). Mokslininkas pasakoja, kad anksčiau Kongo Demokratinėje Respublikoje Ebolos viruso protrūkiai buvo pastebimi itin greitai.
„Tai [galėdavo] būti mažas kaimas atogrąžų miškų viduryje, iki kurio reikia keliauti tūkstantį kilometrų ant mopedo, net ne mašinoje. Vis tiek (protrūkius – tv3.lt) sugebėdavo aptikti anksti. Šį kartą stebėsenos sistema žiauriai nesuveikė“, – kalbėjo virusologas.
G. Dudas sako, kad jo kolegos protrūkį aiškina tuo, kad dalis stebėsenos sistemos buvo finansuojama JAV tarptautinio vystymosi agentūros.
„Nemaža dalis tos stebėsenos sistemos buvo finansuojama iš Junginių Amerikos Valstijų USAID programos. Po to kai programa buvo sustabdyta D. Trumpo administracijos, dabar realiu laiku, kokios yra to pasekmė“, – pridūrė jis.
Virusologas pabrėžia nededantis lygybės ženklo tarp šio D. Trumpo administracijos sprendimo ir Bundibugyo viruso protrūkio.
Mirštamumo rodikliai – nuo 30 iki 50 proc.
PSO svetainėje rašoma, kad Bundibugyo viruso mirštamumas svyruoja nuo 30 iki 50 proc. Kitos Ebolos rūšies – Zairo viruso – mirštamumas siekdavo iki 90 proc.
Viruso mirštamumas priklauso nuo konteksto, sako virusologas G. Dudas. Mokslininkas primena Vakarų Afrikos epidemiją, kurią sukėlė Zairo virusas.
„Mirtingumas bendroje populiacijoje siekė apie 70 proc. O jeigu tai būdavo sveikatos darbuotojai iš vakarų, kurie būdavo evakuojami į Vakarų šalis, – ten mirtingumas siekė 40 proc. Mirtingumas labai priklauso nuo populiacijos“, – aiškino virusologas.
G. Dudas pažymi, kad Bundibugyo virusas nėra labai dažna Ebolos viruso rūšis, todėl sunku apskaičiuoti mirštamumą nuo viruso.
„Teigti, kad šito viruso mirštamumas tikrai yra aukštesnis ar mažesnis nedrįsčiau. Žinoma, yra užuominų, kad jis greičiausiai bus mažesnis negu Zairo Ebolos viruso“, – kalbėjo G. Dudas.
Nėra gydymo ar vakcinos
Teigiama, kad šiuo metu vykstantį Bundibugyo viruso protrūkį sunku kontroliuoti, nes jam nėra specifinio gydymo ar skiepo.
G. Dudas pabrėžia, kad RNR virusai vienas nuo kito labai skiriasi ir kiekvienam skirtingam virusui reikia kurti atskirus vaistus.
„Jeigu turime vaistus nuo hepatito C, jie neveiks prieš gripo virusą. Jeigu turime vaistus nuo gripo viruso, jie neveiks prieš koronavirusą“, – kalbėjo mokslininkas.
„Kuomet mes kalbame apie vaistus prieš RNR virusus, iš esmės galima sakyti, kad ūmines ligas sukeliantiems RNR virusams vaistų nėra“, – pridūrė jis.
Taip pat nuo Bundibugyo viruso nėra vakcinos. Mokslininkas aiškina, kad nėra galvojama apie vakcinų kūrimą panašaus tipo virusams, nes jų protrūkiai būna riboti – nesukelia epidemijų.
„Skiepai yra kuriami tam, kad būtų mažinama ekonominė žala. Pavyzdžiui, skiepai nuo tymų, kurie vaikams yra beprotiškai pavojinga infekcija, kuria serga tik vaikai, nes virusas yra toks užkrečiamas […], – jie gelbsti gyvybes“, – kalbėjo virusologas.
G. Dudas sako, kad yra nuolatos atsižvelgiama, kokią žalą kelia vienas ar kitas virusas. Tuomet yra priimami atitinkami sprendimai: ar naudinga turėti skiepią nuo kokio nors viruso?
Mokslininkas pasakoja, kad beprasmiška kurti skiepus ligoms, kurias žmonėms perduoda gyvūnai, kurios nepakankamai išplinta. Šioms kategorijoms priskiriamas ir Bundibugyo virusas.
Mažai plintantys virusai taip pat neleidžia įsitikinti, ar skiepai yra saugūs ir efektyvūs.
„Skiepai nuo Zairo Ebolos viruso pirmą kartą pradėti kurti Vakarų Afrikos Ebolos viruso epidemijos metu, kadangi epidemija ilgą laiką buvo visiškai nekontroliuojama. Reikėjo priimti sprendimus, kuriems anksčiau nebuvo jokio ekonominio pagrindimo“, – kalbėjo virusologas.
Simptomai – bendriniai
Mokslininkas G. Dudas pasakoja, kad simptomai, kuriuos žmonės jaučia, užsikrėtę RNR tipo virusais, yra „bendrinio pobūdžio“.
„Užsikrėtę bet kokiu RNR virusu, karščiuojama, gali skaudėti raumenis, sąnarius, atsiranda letargija. Šie simptomai yra absoliučiai bendriniai. Neretai įvairių RNR virusų infekcijų metu žmonės taip pat viduriuoja, atsiranda galvos skausmai“, – kalbėjo G. Dudas.
Kadangi Bandibugijo viruso protrūkis vyksta pakankamai plačiu mastu, mokslininkai kol kas nežino, kokie galėtų būti specifiniai šio viruso simptomai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
