Ar reiktų keisti premjerą?
Praėjusią savaitę kalbėjome su Demokratų frakcijos Seime seniūnu Luku Savicku. Jis sakė, kad vienas iš klausimų, kurį keltų, jeigu vyktų pokalbiai dėl koalicijos, būtų premjero klausimas. Tas klausimas vis aštrėja ir dėl Registrų centro skandalo, kai politinės atsakomybės prisiėmimo ieškoma su padidinamuoju stiklu, bet nerandama, kas tą padarytų. Ponia Inga Ruginienė vis kritikuojama dėl kompetencijos, apie tai kalba ir opozicija, Mindaugas Sinkevičius galėtų būti tas variantas. Jis pats sako, kad apie Vyriausybės sudėtį šeštadienį niekas nekalbės. Kaip jums atrodo, ar reikėtų tą daryti? Ar reikėtų kelti klausimą dėl pokyčių Vyriausybės vadovo poste?
V. Andriukaitis: Aš susilaikysiu nuo komentarų. Puikiai suprantu, kad po to mano komentarai įvairiose žiniose bus pristatyti skirtingai, su įvairiomis antraštėmis. Iš tiesų atsakomybės klausimas yra labai rimtas, ir dėl Registrų centro skandalo, ir dėl visų kitų dalykų.
Nežinau, ar tai turėtų būti tiesioginė vieno ar kito ministro atsakomybė, ar pareigūnų, kurie aplaidžiai vykdė savo pareigas. Šiuo atveju turbūt reikia labai tiksliai išsiaiškinti, kada, kaip ir kas čia įvyko. Ko gero, tai įvyko net ne prie šios valdžios. Gali būti, kad tai yra dalykai, kurie buvo aplaidžiai prižiūrimi net ne vieno Registrų centro vadovo.
Nors politinės vadovybės pasikeitė, vadovų atsakomybė taip pat yra didžiulė. Manau, kad pirmas klausimas šiandien yra tai, ar iš tiesų galima toliau sugyventi su tokiu partneriu kaip Žemaitaitis. Pasakykime labai tiksliai ir aiškiai. Ne su tais žmonėmis, ne su Raimondu Šukiu ar kitais, su kuriais iš tikrųjų visiškai galima sutarti, dirbti ranka rankon, nėra jokių problemų.
Ar galima toliau nekreipti dėmesio į tai, ką šis koalicijos partneris daro viešojoje erdvėje? Atsakykime į klausimą. Man visiškai akivaizdu, kad taip toliau būti nebegali. Mano atsakymas yra labai aiškus. Buvau skeptiškas, dabar esu dar skeptiškesnis.
Tai reiškia, kad šeštadienį turime į tą klausimą sau atsakyti. Šiuo atveju klausimas yra, kaip toliau bus formuojama koalicija. Tuomet visiškai akivaizdu, kad jeigu dalis „Nemuno aušros“ sutartų pasilikti, kita dalis išeitų su Žemaitaičiu. Kaip čia bus – matysime. Į klausimą, ar toliau galime laikyti Žemaitaitį, reikia atsakyti labai aiškiai.
Kodėl negalite atsakyti?
Jūsų pasirinkimas nekomentuoti, kad nebūtų interpretacijų, irgi lieka gana iškalbingas. Negalite pasakyti, kad premjerė yra verta pasitikėjimo ir gali tęsti šiuos darbus.
V. Andriukaitis: Matote, pasitikėjimo kreditas yra labai rimtas signalas. Manau, kad kiekvienas žmogus, kuris yra tokiose pozicijose, tikrai svarsto apie savo nusiteikimą, atsižvelgdamas į visuomenės pasitikėjimo skaičius. Žinoma, tai nėra visiškai objektyvus kriterijus, nes dažniausiai tai yra vertinama pagal principą „myliu, nemyliu“.
Be to, pasitikėjimo procentas gali staiga kilti dėl kokių nors kitų veiksmų. Čia visą laiką yra banguojančios svarstyklės. Akivaizdu, kad mums visiems dabar labai svarbu pažiūrėti, kaip atkurti koalicijos prestižą, kompoziciją ir suteikti jai naują startą. Nenorėčiau toliau nieko komentuoti. Galiu pasakyti, kad pasitikėjimo kredito problema yra didžiulis iššūkis mums visiems.
Ponas Sinkevičius neįvardina trijų variantų, bet tikriausiai visi juos esame daugybę kartų išdiskutavę. Pirmasis – likti koalicijoje su „Nemuno aušra“, antrasis – pakeisti juos demokratais, o trečiasis, turbūt mažiausiai tikėtinas, yra mažumos Vyriausybės scenarijus. Taip sakau remdamasis tuo, ką anksčiau apie tai kalbėjo ponas Mindaugas Sinkevičius. Ar jūs matote tuos pačius tris kelius? Jūsų vertinimu, koks turėtų būti pasirinkimas?
V. Andriukaitis: Visų pirma reikia pasakyti, kad situacija, kurią Remigijus Žemaitaitis sukuria savo pačiais netikėčiausiais pasisakymais, manifestacijomis, niekuo nemotyvuotais apmąstymais vos ne apie ginkluotus perversmus ir taip toliau, peržengia bet kokius rėmus.
Antras dalykas, akivaizdu, kad reikia sulaukti teismo sprendimo. Trečias dalykas, akivaizdu, kad taip būti koalicijoje su žmogumi, kuris tiesiog sąmoningai ir tyčia ją klampina, negalima. Pažiūrėkite, visus pusantrų metų, po praėjusio rudens pokyčių, jis nieko kito nedaro, tik vis naujus ir naujus pokštus krečia, klampina situaciją.
Tai pasakykite man, kaip galima vertinti žmogų, kuris, būdamas koalicijoje, visais įmanomais būdais ją pačią kompromituoja, griauna ir tuo pačiu griauna demokratijos esmę? Akivaizdu, kad reikia apsispręsti. Taip, visiškai akivaizdu. Man visą laiką buvo akivaizdu, kad tai nėra partneris.
Nieko nepadarysi. Savo nuomonės nekeičiau ir nekeičiu dabar, nes turiu pakankamai daug argumentų. Jo buvimas koalicijoje jau yra visiškai nebetoleruotinas. Jis elgiasi kaip žmogus, kuris iš tiesų užsiima tik tuo, kad kiršina, skaldo ir dergia pačius įvairiausius sprendimus. Žinoma, tuo pačiu jis pataikauja daliai protesto elektorato.
Kokį sprendimą priėmęs Mindaugas Sinkevičius?
Kaip jūs galvojate, kokį sprendimą savo galvoje yra priėmęs jūsų partijos pirmininkas? Ar jis situaciją mato taip pat kaip jūs? Ar manytumėte, kad nereikėtų tikėtis pokyčių? Kokia apskritai yra nuotaika partijoje?
V. Andriukaitis: Būsiu atviras. Matote, aš praktiškai aštuonias dienas nebuvau nei Lietuvoje, nei Europoje. Buvau komandiruotėje Mongolijoje su Europos Parlamento delegacija, kur vyko tarpparlamentinė konferencija dėl sutarties vykdymo. Turėjau labai sunkią darbotvarkę ir dabar neturėjau kontakto su Mindaugu.
Žinau, ką jis galvojo prieš dešimt dienų, bet manau, kad jis turbūt galvoja taip pat. Akivaizdu, kad, mano galva, jau šiandien arba šeštadienį reikia pasakyti versijas, priimti drąsius sprendimus. Nebegalima toliau taip tęsti. Juolab manau, kad ir „Nemuno aušroje“ ne visi pritaria šiems žingsniams, kuriais Žemaitaitis provokuoja visą situaciją.
Beveik tikiu, kad būtų galima galvoti apie tą versiją, apie kurią ir anksčiau pasisakiau. Kairiajame flange iš keturių politinių jėgų tikrai galima suformuoti stabiliai veikiančią koaliciją su patikimais, moraliais ir atsakingais žmonėmis.
Galima formuoti koaliciją netgi pritraukiant ir neprisijungusius deputatus. Manau, kad pratęsti Vyriausybės veiklą ir žiūrėti, kokia parama Vyriausybei yra tarp esamos sudėties Seimo narių, yra būtent ta užduotis, kurią reikia išspręsti. Tikrai visiškai akivaizdu, kad esamos Seimo sudėties nepakeisime.
Visus Seimo narius, kurie priklausė ar priklauso valstiečių, demokratų, „Nemuno aušros“ grupėms, visiškai pažįstame. Žmonės vieni kitus per tuos metus jau konkrečiai pažįsta, yra daug kartų taręsi ir diskutavę. Manau, kad 78 balsai tikrai yra įmanomi, norint išlaikyti darbingą koaliciją be šių visiems iki kaulo įgrisusių dalykų, kuriuos nuolat krečia Žemaitaitis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
