Vos atšilus orams daugelis gyventojų namuose pastebi nekviestus svečius – skruzdėles. Iš pradžių pasirodo viena kita, tačiau netrukus jų takai nusidriekia virtuvėje, prie langų ar šalia grindjuosčių. Nors dažnai manoma, kad jos tiesiog atsitiktinai užklysta į namus, specialistai sako, kad skruzdėlių apsilankymai turi labai konkrečias priežastis.
Biologas ir įmonės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigaliūnas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad skruzdėlės dažnai įsikuria visai šalia žmonių būstų, o kartais net po pačiais namais.
Maisto paieškos atveda tiesiai į namus
Specialistas atkreipia dėmesį, kad problema dažniau kamuoja individualių namų gyventojus, tačiau su skruzdėlėmis susiduria ir daugiabučių gyventojai. Kai kuriais atvejais kolonijos gali būti įsikūrusios taip arti namų, kad vabzdžiai juose pasirodo net žiemą.
Pasak L. Grigaliūno, pagrindinė priežastis, kodėl skruzdėlės pasirodo žmonių būstuose, yra maisto paieškos.
„Būna, kad jos apsigyvena kažkur galbūt ne pačiuose namuose, o po pamatais ar kitur šalia. Dažniau tai būna individualių namų problema negu butų, nors ir butuose esame turėję atvejų, kai jos tiesiog atkeliaudavo. O atkeliauja dažniausiai ieškodamos maisto“, – pasakoja specialistas.
Anot jo, pavasarį atbundančioms kolonijoms reikia maitinti ne tik pačias skruzdėles, bet ir augančias lervas bei motinėlę. Dėl šios priežasties darbininkės aktyviai ieško maisto šaltinių.
Biologas priduria, kad kartais kolonijos įsikuria po trinkelėmis, šaligatvio plytelėmis ar pamatais, o kai kuriais atvejais net po pačiais namais. Tokios situacijos pasitaiko tada, kai naujas būstas pastatomas vietoje, kur skruzdėlės jau buvo įsikūrusios anksčiau.
„Jeigu kolonija įsikūrusi prie pat namo – po trinkelėmis, po šaligatvio plytelėmis, po pamatais, kartais net po pačiais namais – jos labai lengvai pasiekia gyvenamąsias patalpas“, – sako jis.
Įspėjamasis ženklas – skruzdėlės žiemą
L. Grigaliūno teigimu, vienas svarbiausių signalų, kad skruzdėlių kolonija gali būti labai arti namų ar net po grindimis, yra skruzdėlių pasirodymas ne sezono metu.
„Jeigu šaltuoju metų laiku namuose matome vaikštinėjančias skruzdėles, net jei jų tik viena kita, kai už lango dar visai nepanašu į vabzdžių sezoną, tai gali būti signalas, kad kolonija yra po grindimis arba labai arti namų“, – aiškina jis.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, šiltesniu metų laiku pavienės skruzdėlės dar nebūtinai reiškia, kad kolonija yra pačiame name. Jos gali gyventi vos už kelių metrų ir į vidų patekti per įvairius plyšius, ieškodamos maisto.
Specialisto teigimu, skruzdėlėms pakanka net ir nedidelių maisto likučių. Radusios tinkamą vietą, jos cheminėmis medžiagomis perduoda informaciją kitoms kolonijos narėms, todėl netrukus gyventojai pamato vis daugiau vabzdžių.
Atskleidė, kaip kovoti su skruzdėlėmis
Nors internete gausu patarimų, kaip skruzdėles atbaidyti įvairiais kvapais ar buitinėmis priemonėmis, L. Grigaliūnas sako, kad universalaus naminio recepto nėra.
„Jos pakankamai atsparios įvairiems kvapams“, – pažymi specialistas.
Vis dėlto lauke, ten, kur aiškiai matomi jų judėjimo takai, kai kurie žmonės naudoja druską.
„Jei lauke matote jų takus, vedančius nuo trinkelių link namų, kai kurie žmonės naudoja druską. Ji skruzdėlėms nėra maloni, todėl jų judėjimo takus galima pabarstyti druska“, – sako jis.
Vis tik tokia priemonė labiau tinka lauko teritorijoms nei pačioms gyvenamosioms patalpoms, tačiau biologas pabrėžia, kad norint veiksmingai išspręsti problemą dažnai neužtenka tik atbaidyti skruzdėles – svarbu pašalinti ir pačią jų atsiradimo priežastį, todėl gyventojai neretai kreipiasi į specialistus.
„Šiuo metu vienas veiksmingiausių metodų yra specialus jaukas – savotiškas „maistelis“ skruzdėlėms. Jis būna gelio pavidalo ir turi veikliųjų medžiagų. Skruzdėlės jį suranda, maitinasi pačios ir neša į koloniją, kur juo maitinamos lervos bei motinėlė“, – aiškina jis.
Pašnekovas aiškina, kad gelis dedamas tiesiai į skruzdėlių judėjimo vietas. Esant poreikiui, jaukai naudojami ir lauke, o didesnių kolonijų atvejais gali būti taikomos papildomos cheminės priemonės, kuriomis sukuriamas apsauginis barjeras prie pamatų ar apdorojami trinkelių tarpai.
Sparnuotos skruzdėlės dažnai išgąsdina gyventojus
Specialistas pasakoja, kad vienas įspūdingiausių reiškinių – vadinamosios skruzdėlių „vestuvės“, kai dalis jų tampa sparnuotos ir masiškai pakyla į orą.
„Žmonės dažnai išsigąsta pamatę skraidančias skruzdėles prie langų ar namuose. Tuo metu vyksta jų poravimasis, todėl įprastos naikinimo priemonės nėra labai veiksmingos – jos tuo metu nesidomi maistu ir užsiima visai kitais dalykais“, – sako L. Grigaliūnas.
Po poravimosi apvaisintos motinėlės tampa naujų kolonijų pradininkėmis, todėl net ir sunaikinus vieną koloniją po kurio laiko netoliese gali atsirasti kita.
Paklaustas apie įsimintiniausius atvejus, specialistas prisiminė netikėtą vietą, kurioje buvo aptikta faraoninių skruzdėlių kolonija.
„Žmogus turėjo seną, storą receptų knygą, kuri stovėjo lentynoje ir buvo retai naudojama. Ieškant kolonijos paaiškėjo, kad ji buvo įsikūrusi tarp knygos puslapių ir viršelio nugarėlės“, – pasakoja jis.
Nors skruzdėlės buvo matomos visoje virtuvėje, pati kolonija slėpėsi būtent ten, todėl ilgą laiką nebuvo aišku, iš kur jos atsiranda.

