Dalis visuomenės mano, kad savaitgalio poilsis gamtoje – palapinių statymas, miško gėrybių rinkimas, vakarienė prie laužo ar trumpas pasivažinėjimas miško takais – yra įprastas laisvalaikio praleidimo būdas, kuris aplinkai didelio poveikio neturi. Tačiau realybė kiek kitokia: už tam tikrus veiksmus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai suprantami, galima sulaukti rimtų nemalonumų.
Poilsis gamtoje (nuotr. Juliaus Kalinsko ir Žygimanto Gedvilos / ELTA)
Aplinkosaugininkai įspėja, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o didžiausios klaidos neretai prasideda nuo noro pasiruošti maistą po atviru dangumi.
Taigi, ką svarbu žinoti, planuojant išvyką į gamtą?
Kepti šašlykus galima, bet…
Poilsiavimas gamtoje dažnai asocijuojamas su atviros ugnies šaltinių naudojimu – kepsninių kurstymu, laužavietėmis ar tabako gaminių vartojimu. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad kepsninių kūrenimas ar neatsakingas neužgesintų degtukų bei nuorūkų mėtymas tam neskirtose vietose gali įplieksti ugnį.
„Gaisro išdegintose vietose sudega augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai“, – pažymi Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene atstovai.
Pasak jų, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius, šašlykines ir kurti laužus miške galima tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu.
Specialistai įvardija, kad už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų nepaisymą galima sulaukti įspėjimo arba baudos, kuri asmenims siekia nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 170 eurų.
Tuo metu už miško naikinimą ar žalojimą jį padegant ar nerūpestinigai elgiantis su ugnimi, taip pat už kitokį miško gaisrą ar jo išplitimą sukėlusį reikalavimų pažeidimą, bauda asmenims siekia nuo 560 iki 1 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.
Lankymąsi miške apibrėžiančių taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už tai grėstų bauda nuo 50 iki 110 eurų.
Valstybinių parkų ar biosferos rezervatų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 90 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 170 eurų.
Na, o gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų teritorijų, valstybinių parkų ar biosferos rezervatuose taikomų reikalavimų nesilaikymas gali atsieiti bauda asmenims nuo 30 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 230 eurų.
Pasakė, kur draudžiama statyti palapines
Palapinių statymas tam neskirtose vietose pažeidžia ar kitaip suniokoja natūralią miško paklotę, sako aplinkosaugininkai. Prieš statant palapinę gamtoje, jie pataria pasirinkti tam skirtas ir įrengtas vietas.
„Nakvynei rekomenduojama rinktis poilsiavietes, stovyklavietes, kempingus ar kitus rekreacinės paskirties objektus. Miškuose apsistoti poilsiui leidžiama tik viešojo naudojimo poilsio objektuose“, – pažymi AAD ekspertai.
Jų teigimu, poilsiaujant miške svarbu pasirūpinti, kad poilsiavietėse būtų apsistojama tik laikinam poilsiui. Taip pat reikėtų atsiminti, kad stovyklavietėse galima apsistoti su palapinėmis, o kempinguose – tiek su palapinėmis, tiek su kemperiais.
„Svarbu ir tai, kad Lietuvos pajūrio paplūdimių kopose ir priekopėse nakvoti bei įrengti stovyklaviečių draudžiama“, – sako AAD specialistai.
Atskleidžia uogavimui ir grybavimui skirtas vietas
Specialistai primena, kad uogauti ir grybauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus ar saugomas teritorijas.
Anot jų, draudimas galioja ir kitose vietose, kuriose lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais – pavyzdžiui, dėl didelio miško gaisrų pavojaus, kirtimų, būtinumo išsaugoti miško išteklius ir t. t.
„Renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones, įskaitant ir savadarbes šukas. Taip pat renkant medžių, krūmų uogas ir vaisius ar sėklas, draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas bei kamienus“, – aiškina AAD atstovai.
Jie taip pat priduria, kad gyventojai negali lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės.
Atsako, kokios baudos gresia
Aplinkosaugininkai įvardija, kad už uogavimo ir grybavimo taisyklių nesilaikymą gyventojams taikomas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 50–110 eurų bauda. Tuo metu už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taip pat gresia įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 500 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 90 iki 700 eurų.
Už laukinių augalų ir grybų naikinimą, žalojimą ar rinkimą saugomose teritorijose pažeidžiant teisės aktus taip pat taikoma atsakomybė ir asmenims gali tekti pakloti nuo 80 iki 700 eurų, o juridiniams asmenims nuo 200 iki 1 000 eurų.
Na, o už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą gyventojams numatyta bauda nuo 250 iki 1 000 eurų, o juridiniams asmenims ji siekia nuo 300 iki 1 500 eurų.
Specialistai pažymi, kad už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimas.
Įvardija esmines žvejų ir motociklininkų klaidas
Šilti vasaros orai neatsiejami nuo žvejybos ir motorinių transporto priemonių sporto entuziastų. AAD atstovai pasakoja, kad dažniausi žvejų ir motociklininkų pažeidimai gamtoje yra susiję su nustatytų taisyklių nepaisymu ir neatsakingu elgesiu.
„Žvejai dažniausiai žvejoja neturėdami dokumentų, suteikiančių teisę tai daryti. Taip pat jie naudoja draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, viršija leidžiamą sugauti žuvų kiekį, žvejoja draudžiamose vietose arba neleistinu laikotarpiu. Taip pat pasitaiko, kai po poilsio gamtoje paliekamos atliekos“, – atskleidžia specialistai.
Tuo metu motociklininkai ir kitų motorinių transporto priemonių vairuotojai dažniausiai važiuoja miškais, pievomis, pakrančių apsaugos juostomis, saugomomis teritorijomis ar kitomis vietomis, kur transporto priemonių eismas yra draudžiamas ar ribojamas.
„Toks elgesys gali pažeisti dirvožemį, augaliją, trikdyti laukinius gyvūnus ir bloginti natūralių teritorijų būklę“, – sako AAD atstovai.
Jie pabrėžia, kad už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriami įspėjimai ir baudos. Tokiomis situacijomis, kai pažeidimu padaroma žala aplinkai ar gyvūnijai, pažeidėjams gali tekti atlyginti ir apskaičiuotą aplinkai padarytą žalą, o kai kuriais atvejais gali būti konfiskuojami pažeidimui padaryti naudoti įrankiai ar transporto priemonės.
Atsako, kokia atsakomybė taikoma
Aplinkosaugininkai akcentuoja, kad už transporto priemonių statymą miške ar važiavimą ten, kur draudžiama, gyventojai ir juridiniai asmenys gali sulaukti baudos nuo 20 iki 50 eurų.
Tuo metu neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledą užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.
Tiems, kurie važiuodami per žolinę dangą ar miško paklotę ją sugadino ar sužalojo, skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
Na, o už neteisėtą važiavimą motorinėmis transporto priemonėmis paviršiniuose vandens telkiniuose gyventojams gali tekti susimokėti baudą nuo 300 iki 560 eurų, o juridiniams asmenims bauda siektų nuo 600 iki 1 450 eurų.
Aplinkosaugininkai gyventojams, pastebėjusiems pažeidimus, rekomenduoja juos nufotografuoti ar nufilmuoti: užfiksuoti transporto priemonės numerius, spalvą ir atpažinimo detales. Visa surinkta informacija reikėtų pasidalinti su specialistais arba apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
