Iš antrosios pensijų pakopos pasitraukus šimtams tūkstančių gyventojų, „Sodros“ rezervą papildė daugiau kaip milijardas eurų. Tačiau nors pinigų sistemoje sparčiai daugėja, dabartiniai pensininkai didesnių išmokų dėl to nesulauks.
Kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis kas mėnesį 3 proc. savo pajamų skiria taupymui senatvei. Tuo metu iš valstybės biudžeto (t.y. iš visų gyventojų sumokėtų mokesčių) prie šios sumos pridedama papildoma įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.
2026 m. skatinamoji valstybės įmoka siekia 33,49 euro kas mėnesį arba 401,88 euro per metus.
„Sodra“ primena, kad jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu, tai yra nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus.
Tuo metu skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ įmokų dalis sugrįš į „Sodrą“ ir virs asmeniniais apskaitos vienetais, kurie didins būsimą asmens pensiją.
Oficialūs duomenys rodo, kad pensijų kaupimą nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Jiems buvo išmokėta apie 3 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas gavo vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų išmoką.
Šiemetiniame „Sodros“ biudžete numatyta, kad dėl iš II pensijų pakopos pasitraukusių gyventojų jos biudžetas bus papildytas 550 mln. eurų.
Visgi oficialūs duomenys rodo, kad vien per 2026 m. gegužę į „Sodra“ sulaukė 1,3 mlrd. eurų. Visi papildomi pinigai, kuriuos gauna „Sodra“ yra pervedami į jos rezervą, kur šiuo metu yra susidaręs milijardinis perteklius.
Paprastai tariant, jei pagal planą į „Sodros“ rezervinį fondą buvo pervesta 750 mln. eurų daugiau nei planuota (1,3 mlrd. – 550 mln.).
Šiuo metu Lietuvoje yra 635,5 tūkst. pensininkų, todėl šią sumą padalijus jiems, kiekvienam tektų po 1 180 eurų (750 mln. / 635,5 tūkst.).
Taigi, kaip „Sodra“ panaudos iš pensijų fondų gautus papildomus pinigus ir kodėl jais nedidina pensijų?
„Sodros“ rezervinį fondą perversta 1,3 mlrd. eurų
„Sodros“ Patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodė, kad iš viso po pirmojo ketvirčio į „Sodrą“ pervesta apie 1,3 mlrd. eurų iš kaupimą antroje pakopoje nutraukusių žmonių valstybės ir „Sodros“ įmokų dalies.
„Didžiausia šios sumos dalis į „Sodrą“ buvo pervesta balandžio mėnesį, nes sprendimai dėl kaupimo nutraukimo priimami pagal ketvirčius. Jei gyventojai pateikė prašymus nutraukti kaupimą pirmąjį metų ketvirtį, balandį jiems buvo išmokėtos sukauptos lėšos, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis pervesta į „Sodrą“. Antrojo ketvirčio prašymai bus nagrinėjami liepą“, – aiškino ji.
M. Kozič priminė, kad į „Sodrą“ pervedami pinigai paverčiami konkrečių kaupimą nutraukusių žmonių pensijų apskaitos vienetais ir ateityje didins tų žmonių pensijas.
Taip pat, pasak jos, gegužės mėnesį 1,3 mlrd. eurų buvo pervesta į „Sodros“ rezervinį fondą.
„Rezervo lėšų investavimu rūpinasi Finansų ministerija, o sprendimus dėl rezervo panaudojimo priima įstatymų leidėjai“, – aiškino ji.
Sprendžia, kiek skirti pensijų didinimui
Jis pabrėžė, kad rezervo naudojimą labai aiškiai apibrėžia įstatymai.
„Šiemet vidutiniškai pensijų didėjimas siekia 12 proc. ir išlaiko iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu.
Vidutinė laukiama senatvės pensija 2026 m. – 750 eurų (apie 80 eurų ūgtelėjimas), o vidutinė laukiama senatvės pensija su būtinuoju stažu – 810 eurų (apie 90 eurų ūgtelėjimas)“, – nurodė SADM atstovas.
Kodėl nepanaudoja rezervo pinigų?
Ekonomistas Romas Lazutka jau ne kartą naujienų portalui tv3.lt yra sakęs, kad 6 mlrd. eurų rezervas (10 tūkst. vienam pensininkui), esantis „Sodroje, turėtų būti panaudotas pensijų didinimui.
Toks pasiūlymas ne kartą buvo išsakytas ir anksčiau, tačiau valdžia jį įvardijo kaip neatsakingą pinigų švaistymą.
Visgi, pasak R. Lazutkos, tikrasis neatsakingumas yra valstybės biudžeto deficitas, kurį dengia „Sodros“ perteklius.
„Sodros pinigų „netaškymo“ šalininkai mielai „taško“ valstybės biudžeto lėšas. Jie nenori mokėti daugiau mokesčių, kad gelbėtų valstybės finansus patys, todėl taip akylai saugo, kad gelbėtojais būtų pensininkai su neišmokamu rezervu ir skurdo sąskaita“, – rašė specialistas.
Tuo metu ekonomistai nesutinka su mintimi, kad „Sodros“ biudžeto perteklius turėtų būti išleistas pensijų didinimui.
Pavyzdžiui, „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė pažymėjo, kad kalbant apie pensijas yra susiduriama su struktūrine problema, kuriai greito sprendimo nėra, nes spartesniam pensijų augimui finansuoti reikia nuolatinių finansavimo šaltinių.
Ji paaiškino, kad netipinis „Sodros“ perteklius – nėra nuolatinis atsinaujinantis finansavimo šaltinis.
„Tai laikinas reiškinys, kurį lemia dėl II pensijų pakopos reformos į „Sodrą“ grįžtančios lėšos. Dalį šio pertekliaus tikrai galima būtų svarstyti skirti pensijų kėlimui.
Vis dėlto privalu kaupti ir „Sodros“ rezervą, nes ilgainiui dėl nepalankių demografinių tendencijų ir senėjančios visuomenės, pensijų lygio problemos gali tapti tik opesnės“, – komentavo pašnekovė.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė būtinybę kaupti rezervą, atsižvelgdama į skaudžią Lietuvos patirtį per 2009 m. Didžiąją recesiją.
„Šią krizę Lietuva, priešingai nei Estija, pasitiko be jokių rezervų. Priešingai, iki krizės valdžios sektoriaus finansai buvo skylėti, fiksavome deficitus. Paprastai kalbant, išleisdavome daugiau, nei leido galimybės. 2009 m. ekonomikos nuosmukis ir nuvilnijusi bankrotų lavina stipriai paveikė valdžios sektoriaus pajamas.
Tam, kad išvengtume valiutos devalvacijos ar bankroto, teko išgyventi skausmingą „diržų veržimosi“ laikotarpį, kuomet buvo reikšmingai karpomos viešojo sektoriaus išlaidos: atlyginimai, pensijos, kitos išmokos, atleidimai ir pan.“ – priminė ekonomistė.
Tuo metu SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad per artimiausius 1-2 metus valdžiai reikėtų pagalvoti, kaip geriau įdarbinti „Sodros“ rezervo pinigus. Tačiau jo pasiūlymas nėra susijęs su pensijų didinimu.
„Sodros“ rezervo dydis vien dėl likvidumo tikslų, jau, matyt, yra pakankamas. Kadangi tą didžiąją dalį fondo eikvotume ilgesniu laikotarpiu (10 m. ir daugiau) dėl ateinančių demografinių pokyčių, tai dalis tų fonde esančių pinigų turėtų būti įdarbinti pelningiau ir reiktų bent dalį to fondo lėšų alokuoti rizikingesnėms investicijoms – reiktų pakeisti strategiją, kad svarbiausias tikslas ne vien saugumas, bet ir grąža“, – aptarė SEB banko atstovas.
Anot jo, taip būtų galima mobilizuoti kelis milijardus lėšų Lietuvos ekonomikos augimui, įvairiems strateginiams projektams, kur būsimiems pensininkams ateitų nauda iš to, kad tai skatintų ekonomikos augimą ir būsimas pensijas.
