Neaiškiems kariniams dronams vis dažniau pažeidžiant Lietuvos bei kitų NATO šalių erdvę, Klaipėdos jūrų uostas bei šalies oro uostai įdiegė antidronines sistemas. Tiesa, jos skirtos kovoti su civilinėmis bepilotėmis skraidyklėmis, kurios gali būti naudojamos strateginių objektų žvalgybai. Sistema bei pareigūnai jau nustatė dešimtis pažeidėjų, kurie gali gauti ir 800 eurų siekiančias baudas.
Antidroninės sistemos jau saugo Klaipėdos uostą ir oro uostus: pažeidėjams gresia didelės baudos (tv3.lt koliažas)
Klaipėdietis Saulius yra profesionalus operatorius bei fotografas, fiksuojantis įvairias tiek viešas, tiek asmenines šventes. Dažnai tam naudoja ir droną. Tačiau prieš kelias dienas juo filmuodamas naują pastatų kompleksą Klaipėdoje, netyčia įskrido į uosto zoną ir jį kaipmat sulaikė pareigūnai. Mat įskridus į šią teritoriją, būtinai reikia turėti leidimą.
„Kadangi dronų leidimo tvarka kartais yra nepatogi ir ant zonos ribos, niekam nekeliant rizikos ir pavojaus, kartais paskrendam. Tai anksčiau visi pro pirštus žiūrėjo. Katino dienos baigėsi“, – sakė Profesionalus drono pilotas Saulius Balčiūnas.
Saulius gavo pusę minimalios baudos – 200 eurų ir pripažįsta, jog yra pats kaltas. Vaikinas džiaugiasi, kad uostas pagaliau ėmėsi apsaugos nuo dronų ir supranta, kad tai būtina Lietuvos strateginiam objektui.
„Patarčiau išsiiminėti leidimus, net jei šiek tiek tai persidengia su zona. Tos zonos, tokios, kaip Afrikos valstybės – tokios šnai, šnai, pusę miesto užimančios, bet nelieka kitos išeities“, – kalbėjo S. Balčiūnas.
Baudos už tokį pasiskraidymą dronu neleistinoje vietoje siekia nuo 400 iki 800 eurų. Gali būti konfiskuotas ir pats dronas. Gegužės mėnesį pareigūnai nustatė dar du tokius droną skraidinusius asmenis.
„Mūsų duomenimis tai yra mėgėjai, tai yra žmonės, kurie norėjo gražių vaizdų. Ir man pats gražiausias vaizdas yra uostas. Jie linkę pasifotografuoti, pasifilmuoti. Yra laivai, kurie atplaukia“, – minėjo Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Antidroninė sistema veikia dirbtinio intelekto pagalba
Tokius dronų pilotus uostui išaiškinti padėjo naujausia, balandžio pabaigoje įdiegta, antidroninė sistema. Ji mato ne tik patį droną, o ir jo savininko duomenis bei skraidymo istoriją. Kol kas Direkcija ją nuomojasi už 40 tūkst. eurų metams ir išbando kaip ji veikia. Įvairiose strategiškose vietose įrengti specialūs radarai dronus mato net 30 kilometrų spinduliu toliau nei neskraidymo zona.
„Yra naudojamas dirbtinis intelektas, yra kai kurie dronai raudona spalva žymimi, kai kurie žalia. Žinome, kad kartais gali atskristi, gali vykti fotografavimas. Yra tam tikra tvarka, leidimai išduodami. Leidimus išduoda karinės oro pajėgos“, – kalbėjo A. Latakas.
Tiesa, ar ši sistema padėtų apsaugoti Lietuvos sienas, uostininkai viešai spėlioti nedrįsta. Įvairias saugos sistemas, kurių veikimo principo išduoti negali turi ir Klaipėdos uoste veikiančios įmonės bei suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“. Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijos asociacijos prezidento, tokiame strateginiame objekte būtinas maksimalus saugumas.
„Apsisaugoti ir galvoti apie saugumą yra kiekvieno žmogaus, kiekvieno piliečio, kiekvieno verslininko, ypač veikiančio Klaipėdos uoste, klausimas“, – aiškino Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.
Naują antidroninę sistemą dar kovo mėnesį įsirengė ir Palangos oro uostas
Dabar ją pristatė visuomenei. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai mato tiek draudžiamoje zonoje, tiek prie jos artėjantį droną, visą su juo susijusią informaciją bei piloto buvimo vietą. Tada jau priimamas sprendimas – pirma nutupdyti droną ar sučiupti jo operatorių.
„Apima tikrai daug plačiau nei pati oro uosto teritorija. Tai yra apsaugos zona arba kontrolės zona apima Palangoje dalį miesto nuo Vanagupės teritorijos ir beveik siekia Šventosios teritorijas“, – pasakojo Lietuvos oro uostų saugos departamento direktorius Vidas Kšanas.
Nuo kovo pradžios, naujoji sistema nustatė 39-is dronų skrydžius be leidimų. Visų jų operatorius sulaikė Viešojo saugumo tarnyba. Dažniausias pasiteisinimas – noras nufilmuoti akį traukiančius vaizdus.
„Mes visą laiką ta informacija pasidalinam su atitinkamom tarnybom ir jie taip pat nagrinėja ir žiūri, ar vis dėlto tas drono pilotas yra piktybinis, ar turėjo kažkokių tai piktų kėslų, ar paprasčiausiai tas, kuris norėjo papramogauti“, – sakė Viešojo saugumo tarnybos vadas Viktoras Grabauskas.
Tokios antidroninės sistemos kaip Palangoje, jau diegiamos Vilniaus bei Kauno oro uostuose. Tačiau ar jos gali pastebėti atskrendančius karinius dronus, oro uostų atstovai viešai kalbėti nesiryžta.
