Kamilė Lukauskytė
Atrodytų, kas čia gali būti sudėtingo – vienas draugas sumoka už visą vakarienę, kitas už kelionės viešbutį, o vėliau visi perveda savo dalį. Tačiau tokie kasdieniai banko pavedimai gali atkreipti mokesčių administratoriaus dėmesį. VMI pabrėžia, kad pats pinigų pervedimo faktas dar nereiškia, jog teks mokėti mokesčius, tačiau tam tikrais atvejais gyventojo gali būti paprašyta įrodyti, iš kur pinigai atsirado ir kam jie buvo skirti.
Pinigai į sąskaitą dar nereiškia, kad tai – pajamos
VMI vadovas Martynas Endrijaitis aiškina, kad vertinama ne vien tai, jog į žmogaus banko sąskaitą atkeliavo tam tikra suma. Svarbiausia – kokiu pagrindu ji gauta.
Pavyzdžiui, jeigu vienas žmogus sumoka už bendrą kelionę, apgyvendinimą, bilietus ar kitą paslaugą, o draugai vėliau jam grąžina savo išlaidų dalį, toks kompensavimas nelaikomas uždirbtomis pajamomis, jeigu galima pagrįsti tikrąją pinigų paskirtį.
Tas pats galioja ir kitoms situacijoms, kai žmogui grąžinama skola arba pinigai pervedami konkrečiam atsiskaitymui, o jų paskirtį galima pagrįsti.
Tačiau čia slypi svarbi detalė.
Vien įrašo „už kelionę“ gali neužtekti
Daugelis tikriausiai mano, kad pakanka pavedimo paskirtyje įrašyti „už kelionę“, „už maistą“ ar „skolos grąžinimas“ ir klausimas išspręstas.
Tačiau VMI atkreipia dėmesį, kad svarbiausia ne tai, kas parašyta pavedimo paskirtyje, o tikrasis pinigų pervedimo turinys. Prireikus gyventojo gali būti paprašyta pateikti papildomų paaiškinimų ar dokumentų.
Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, už aštuonių žmonių kelionę vienas asmuo sumokėjo 1 600 eurų, o vėliau iš kitų gavo po 200 eurų, verta turėti įrodymų, leidžiančių paaiškinti, kodėl šie pinigai buvo pervesti.
Tai gali būti užsakymo patvirtinimas, sąskaita, bilietai ar kiti dokumentai, iš kurių matyti bendros išlaidos.
VMI nenustatė konkrečios sumos, nuo kurios tikrina
Dar viena svarbi žinia – nėra nustatyta konkreti pavedimo suma, nuo kurios VMI automatiškai pradėtų tikrinti žmogų.
Pasak M. Endrijaičio, VMI mokestinio tyrimo ar kitų kontrolės veiksmų metu turi teisę paprašyti duomenų, dokumentų ir paaiškinimų apie pajamų gavimo arba turto įsigijimo šaltinius.
Tačiau nėra taisyklės, kad, pavyzdžiui, 500 ar 1 000 eurų pavedimas iš draugo savaime būtų laikomas apmokestinamosiomis pajamomis. Kiekviena situacija vertinama individualiai.
Todėl vien didesnis pavedimas savaime dar nėra priežastis panikuoti.
Daug daugiau dėmesio reikia skirti dovanoms
Visai kita situacija susidaro, kai į sąskaitą patekę pinigai iš tiesų yra dovana.
VMI nurodo, kad iš sutuoktinio, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių, brolių ar seserų gautos dovanos yra neapmokestinamos nepriklausomai nuo jų vertės.
Tačiau iš kitų žmonių – pavyzdžiui, draugų, pusbrolių ar tetų – per kalendorinius metus gautų dovanų bendra suma iki 2 500 eurų yra neapmokestinama. Viršijanti dalis jau gali būti priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.
Tai ypač svarbu, jeigu žmogus per metus gauna ne vieną, o kelias didesnes pinigines dovanas.
Ką daryti, kad vėliau nekiltų problemų?
Specialistų paaiškinimas paprastas: svarbiausia gebėti parodyti, kas iš tikrųjų įvyko.
Jeigu draugai dalijasi kelionės išlaidas, verta išsaugoti užsakymų ir bilietų informaciją. Jeigu grąžinama skola – naudinga turėti susitarimą ar kitą įrodymą. O mokėjimo paskirtyje verta aiškiai nurodyti tikrąją pavedimo priežastį.
Tai nereiškia, kad kiekvienas draugo pervestas euras taps VMI reikalu. Priešingai – pati VMI pabrėžia, kad pinigų gavimas į banko sąskaitą savaime nėra apmokestinimo pagrindas. Tačiau jeigu kyla klausimų dėl pinigų kilmės, gyventojas turi būti pasiruošęs ją pagrįsti.
Taigi prieš pervedant pinigus už bendrą vakarienę, atostogas ar koncerto bilietus tikrai nereikia bijoti VMI. Tačiau viena taisyklė gali būti labai naudinga: ne tik perveskite pinigus, bet ir išsaugokite įrodymą, už ką jie buvo pervesti.
