Lietuvos miškuose ir parkuose šiuo metu akį traukia ryškiai geltonos spalvos grybai, augantys tiesiai ant medžių kamienų. Nors dalis grybautojų juos puikiai pažįsta, kiti pro šalį praeina net neįtardami, kad tai – valgomoji geltonpintė, laikoma vienu įdomiausių pavasario ir vasaros pradžios grybų.
Šie įspūdingi vaisiakūniai dažniausiai auga ant senų lapuočių medžių, ypač ąžuolų, gluosnių ir vaismedžių, o kai kurie sako, kad jų skonis primena vištieną.
Tiesa, prieš renkant ir gaminant šiuos grybus verta žinoti kelis svarbius dalykus, apie kuriuos naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.
Lietuviai miškuose renka ryškiaspalvius grybus
Nuotraukų autorė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad šių grybų jų krašte pasitaiko ne pirmą kartą.
„Rokiškyje yra tokia Ąžuolų gatvė, čia dažnai auga geltonpintės, šiandien pravažiuodama mačiau kitą dar aukščiau, bet nerenku aš jų“, – sakė ji.
Valgomoji geltonpintė (lot. Laetiporus sulphureus) išsiskiria ryškia geltona ar oranžine spalva ir dažnai formuoja dideles, vėduoklės formos „lentynėles“ ant medžių kamienų.
Apie tai, ar geltonpintės iš tiesų yra vertingas maistas, kokiomis savybėmis pasižymi šie grybai ir kodėl vis daugiau žmonių leidžiasi jų ieškoti, pakomentavo gamtininkas D. Makavičius.
Kur auga valgomoji geltonpintė?
Pasak D. Makavičiaus, vien pats šio grybo pavadinimas išduoda svarbiausią faktą – geltonpintė yra valgomas grybas. Tikslus jo pavadinimas yra valgomoji geltonpintė, todėl abejonių dėl tinkamumo maistui nekyla.
„Kaip tik dabar yra tas laikas, kai jos auga. Dažniausiai jos yra aptinkamos ant lapuočių medžių – ąžuolų, liepų, tuopų ir kitų rūšių medžių“, – aiškino gamtininkas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad geltonpinčių nereikėtų ieškoti giliai miške. Kur kas dažniau jos aptinkamos parkuose, dvarų alėjose, pakelėse ar miškų pakraščiuose. Neretai geltonpintės auga ir žmonių sodybose, privačių namų kiemuose.
Vakarų Europoje vertinamas jau seniai
D. Makavičiaus teigimu, pastaraisiais metais geltonpintės sparčiai populiarėja ir Lietuvoje, nors Vakarų Europos šalyse šis grybas vertinamas jau labai seniai.
„Vakarų Europoje jis daug anksčiau buvo laikomas vertingu valgomu grybu. Kai kur net siejamas su vištiena, nes savo konsistencija ir skoniu šiek tiek ją primena“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, susidomėjimą geltonpintėmis Lietuvoje gali lemti ir tai, kad pavasarį bei vasaros pradžioje valgomų grybų pasirinkimas nėra didelis.
Grybautojai nori paragauti šviežių miško gėrybių, o ne tenkintis žiemai konservuotomis atsargomis.
Valgyti reikėtų tik jaunus grybus
Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad maistui tinka ne visi geltonpinčių vaisiakūniai. Geriausia rinkti jaunus ir minkštus grybus.
„Jų struktūra yra gana tampri, primenanti kempinę. Maistui reikėtų rinktis jaunus vaisiakūnius. Arčiau kamieno jie būna standesni, o išorinėse dalyse – minkštesni“, – aiškino D. Makavičius.
Jeigu grybas jau labai didelis ir peraugęs, jo konsistencija tampa gerokai kietesnė, todėl kulinariniams eksperimentams jis tinka prasčiau.
Prieš valgant būtina termiškai apdoroti
Pašnekovas pabrėžia, kad geltonpinčių negalima valgyti neapdorotų. Prieš vartojimą jos turi būti termiškai paruoštos.
Vieni žmonės grybus pirmiausia apverda, kiti iš karto supjausto gabalėliais ir kepa keptuvėje su įvairiais prieskoniais.
Kai kurie geltonpintes ruošia kartu su vištiena ar kitais ingredientais, taip paįvairindami kasdienį valgiaraštį.
„Tai nėra kažkoks stebuklingas ar ypatingų gydomųjų savybių turintis grybas. Tačiau kaip įdomesnis, šiek tiek egzotiškesnis vakarienės ingredientas jis tikrai gali būti naudojamas“, – sakė D. Makavičius.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
