Kamilė Lukauskytė
Nauja Rusijos atakų banga prieš Ukrainą vėl privertė Kyjivą kreiptis į Vakarus. Po trečiadienio rytą surengtų smūgių Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tarptautinės bendruomenės reakcija į beveik kasdien vykstantį raketų ir dronų terorą yra pernelyg silpna.
Ukrainos vadovas paragino sąjungininkus ne tik toliau remti jo šalį, bet ir gerokai sustiprinti spaudimą Maskvai, kad Rusija nesulauktų žiemos su įsitikinimu, jog gali tęsti atakas be rimtesnių pasekmių.
Rusijos smūgiai pasiekė gyvenamuosius rajonus
Trečiadienio rytą Rusijos pajėgos surengė naujas atakas prieš įvairius Ukrainos miestus ir regionus.
Kyjive vienas Rusijos dronas pataikė į daugiabutį gyvenamąjį namą. Pasak Zelenskio, buvo sužeisti keturi žmonės. Į įvykio vietą iškart išvyko gelbėjimo tarnybos, o kilęs gaisras buvo užgesintas.
Tačiau sostinė nebuvo vienintelė vieta, nukentėjusi nuo naujos atakų bangos.
Ypač skaudus smūgis teko Odesos sričiai, kur buvo atakuotas tarptautinis „Starokozache“ pasienio kontrolės punktas prie Moldovos sienos.
Per šį išpuolį žuvo du žmonės, dar trys buvo sužeisti. Iš teritorijos teko evakuoti 16 žmonių, o pasienio punkto veikla buvo laikinai sustabdyta. Apie tai pranešė ir tarptautinės naujienų agentūros.
Zelenskis: tarptautinė reakcija – per silpna
Būtent po šių atakų Ukrainos prezidentas nusprendė dar kartą kreiptis į tarptautinę bendruomenę.
Zelenskio vertinimu, dabartinis atsakas į Rusijos smūgius neatitinka jų masto.
Ukrainos prezidentas teigė, kad atakos praktiškai kasdien nusineša žmonių gyvybes, tačiau tarptautinė reakcija vis dar nėra pakankamai stipri.
Jis perspėjo, kad Maskvai negalima leisti įžengti į artėjantį žiemos sezoną su įsitikinimu, jog raketų ir dronų atakos liks be rimtesnių pasekmių.
Tai buvo ne pirmas kartas, kai Zelenskis ragina Vakarų šalis didinti spaudimą Rusijai, tačiau šįkart jo žodžiai nuskambėjo itin aštriai dėl naujos smūgių bangos ir civilių aukų.
Reikalauja ne tik žodžių, bet ir konkrečių veiksmų
Zelenskis paragino Vakarų šalis toliau stiprinti sankcijas Maskvai ir tęsti karinę bei kitokią paramą Ukrainai.
Jo teigimu, pagrindinis tikslas turi būti ne vien reaguoti į jau įvykusias atakas, bet sustabdyti agresiją.
„Agresiją reikia stabdyti čia ir dabar, kad ji neplistų toliau“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Kartu jis pabrėžė, kad Ukrainos partneriai gerai žino, kokios pagalbos šaliai reikia kasdien.
Tai pirmiausia susiję su oro gynyba, kuri artėjant žiemai tampa vienu svarbiausių Kyjivo prioritetų.
Oro gynybos klausimas tampa kritinis
Ukrainos prašymai Vakarams skamba tuo metu, kai šalis susiduria su didžiuliu oro gynybos sistemų ir raketų poreikiu.
Ukrainos gynybos ministras Jevhenas Chmara anksčiau šią savaitę teigė, kad šalis, padedama sąjungininkų ir Europos Sąjungos finansavimo, derasi dėl maždaug 1000 „Patriot“ raketų. Tačiau didžioji dalis jų turėtų pasiekti Ukrainą tik ateinančiais metais.
Todėl Kyjivui reikia papildomų raketų jau dabar – ypač artėjant žiemai, kai Rusijos smūgiai energetikos ir kitai infrastruktūrai gali tapti dar didesne grėsme.
JAV taip pat siekia užtikrinti apie 300 „Patriot“ perėmėjų Ukrainai, o Jungtinė Karalystė paskelbė skirsianti 100 mln. svarų oro gynybai stiprinti.
Smūgiai atsinaujino po trumpos pauzės
Nauja atakų banga įvyko itin iškalbingu metu.
Prieš tai Kyjive ir Maskvoje lankėsi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Jie su abiejų šalių vadovais aptarė galimus karo užbaigimo scenarijus.
Po susitikimų Zelenskis sakė, kad amerikiečiai pateikė „decent ideas“ – perspektyvių idėjų, galinčių padėti judėti į priekį taikos procese. Vis dėlto proveržio pasiekti nepavyko.
Netrukus po JAV pasiuntinių vizitų Rusija atnaujino intensyvius smūgius Kyjivui. Ankstesnė ataka prieš Ukrainos sostinę pareikalavo penkių žmonių gyvybių, o daugiau kaip 30 buvo sužeisti.
Šis sutapimas dar labiau sustiprino Kyjivo argumentą, kad vien diplomatinio proceso neužtenka.
Kremlius tuo pat metu kalba apie derybas
Įdomu tai, kad Maskva tuo pačiu metu siunčia kitokį signalą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Rusija tikisi atnaujinti JAV tarpininkaujamas derybas su Ukraina. Tačiau pagrindiniai nesutarimai išlieka – Ukraina nesutinka su Rusijos reikalavimais dėl teritorijų.
Tai sukuria paradoksalią situaciją: viena vertus, kalbama apie galimybę grįžti prie derybų stalo, kita vertus, Rusijos raketos ir dronai toliau smogia Ukrainos miestams.
Todėl Kyjivui kyla klausimas, ar Maskvos deklaracijos apie pasirengimą deryboms realiai keičia jos veiksmus.
Zelenskis siunčia aiškią žinutę Vakarams
Ukrainos prezidento kreipimosi esmė paprasta – Kyjivas nenori, kad naujausias smūgių ciklas taptų dar vienu pasikartojančiu scenarijumi, kai po atakų pasmerkiama Rusija, tačiau praktinės pasekmės Maskvai lieka ribotos.
Zelenskis ragina sąjungininkus imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti raketų ir dronų atakas, sustiprintų Ukrainos oro gynybą ir padidintų spaudimą Rusijai.
Artėjant žiemai šis klausimas tampa dar aktualesnis.
Kol vyksta diplomatinės pastangos atnaujinti derybas, Ukrainos miestai ir toliau patiria naujus smūgius. Zelenskio žinia Vakarams todėl buvo nedviprasmiška: Kyjivas nori ne vien palaikymo žodžiais, o konkrečių veiksmų, kurie padėtų sustabdyti Rusijos atakas.
