Bet dėl mūsų šeimos ateities mes taip ir padarėme. Štai kaip viskas įvyko.
Po to, kai susituokėme, mudu su vyru ilgą laiką negalėjome pastoti. Mums abiem buvo atlikta daugybė tyrimų. Ir paaiškėjo, kad jis negali turėti vaikų. Gydytojai mums siūlė daugybę galimybių išspręsti mūsų problemą.
Taigi nusprendėme pasirinkti dirbtinį apvaisinimą. Nenorėjome imti vaiko iš vaikų namų, nes nežinojome, kas jo tėvai ir kaip tai pasireikš ateityje. Mes su vyru pasirinkome donorą. Tai buvo mano uošvis.
Turėjome jį ilgai įkalbinėti žengti šį žingsnį, nes užsienyje ši procedūra jau seniai praktikuojama. Galiausiai mano vyro tėvai sutiko su šiuo žingsniu, tačiau su sąlyga, kad vaikas niekada nesužinos, kas yra jo tikrasis tėvas. Ir ne tik vaikas… Tai bus paslaptis giminaičiams, draugams ir visiems mūsų pažįstamiems.
Surinkome visas reikiamas lėšas. Apvaisinimas buvo sėkmingas. Po kelių savaičių sužinojau, kad esu nėščia. Labai apsidžiaugėme šia žinia, nes labai norėjome vaikų. Nors mano nėštumas nebuvo lengvas.
Prieš mėnesį pagimdžiau sveiką mergaitę. Po visų mano rūpesčių ir bemiegių naktų tai buvo didžiausias džiaugsmas mūsų šeimai. Vyro tėvai pasitiko mane ligoninėje. Man net gėda kam nors apie tai papasakoti.
Tikriausiai man prireiks daug laiko priprasti prie šios minties. Motina tapau tokiu netradiciniu būdu. Ji panaši į mano uošvį kaip du vandens lašai. Net visa šeima taip sako, bet mes tylime ir tik šypsomės. Jei tik jie žinotų tiesą…
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
