Šiltesnės žiemos, trumpesni šalčio periodai ir ilgesnis šiltasis sezonas keičia daugelio gamtos gyventojų elgseną. Tarp jų – ir erkių. Vis dažniau pastebima, kad šie kraujasiurbiai tampa aktyvūs anksčiau pavasarį ir išlieka iki vėlyvo rudens, o kartais net ir žiemą būna veiklūs. Tačiau specialistai ragina neieškoti vienos priežasties – erkių gausą lemia ne tik klimato pokyčiai.
„Kalbant apie erkes, nereikėtų visko aiškinti vien klimato šiltėjimu. Taip, šiltesnės žiemos ir ilgesnis šiltasis sezonas neabejotinai prailgina laikotarpį, kada erkės gali būti aktyvios. Tačiau tai tik vienas iš daugelio veiksnių“, – sako Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.
Pasak gamtininko, gamtoje retai egzistuoja viena konkreti priežastis, paaiškinanti sudėtingus reiškinius. Erkių paplitimą lemia daugybė tarpusavyje susijusių aplinkybių – nuo klimato iki žmogaus veiklos keičiamų ekosistemų.
Erkės Lietuvoje visada buvo gamtos dalis
Lietuvoje erkės nėra naujas reiškinys – jos visada buvo mūsų gamtinės aplinkos dalis. Tačiau gyvename regione, kuriame jos tapo vienu svarbiausių natūralių pavojų žmogui.
„Kitose pasaulio vietose žmonės saugosi nuodingų gyvačių, vorų ar stambių plėšrūnų. Pas mus tokių grėsmių beveik nėra, todėl daugiausia dėmesio tenka erkėms“, – pastebi A. Gaidamavičius.
Vis dėlto, jo teigimu, lietuviai jau išmoko prisitaikyti prie šios grėsmės. Daugelis žino pagrindines apsaugos priemones: tinkamai apsirengti einant į mišką, grįžus apžiūrėti kūną, naudoti repelentus ir skiepytis nuo erkinio encefalito.
Paprastos priemonės išlieka veiksmingiausios
Nors rinkoje gausu įvairių priemonių nuo erkių, gamtininkas pabrėžia, kad viena paprasčiausių apsaugos formų vis dar yra tinkama apranga.
„Ilgos kelnės, sukištos į kojines, uždari batai ir reguliarus kūno apžiūrėjimas dažnai yra ne mažiau svarbūs už įvairias chemines priemones“, – sakė jis.
Profesionalai, kuriems tenka daug laiko praleisti gamtoje, dažnai naudoja specialias priemones – pavyzdžiui, permetrinu impregnuotus drabužius arba specialias jų apdorojimo technologijas. Tokias apsaugos priemones renkasi miškininkai, kariškiai, medžiotojai ir gamtininkai, tačiau kasdienėje buityje jos dar nėra plačiai paplitusios.
Ar biologinės įvairovės nykimas gali turėti įtakos erkėms?
A. Gaidamavičius atkreipia dėmesį, kad kalbant apie erkes svarbu nepamiršti ir platesnio ekologinio konteksto. Jo nuomone, įtakos gali turėti ne tik klimato pokyčiai, bet ir natūralių ekosistemų nykimas bei biologinės įvairovės mažėjimas.
„Tai jau būtų mano, kaip gamtininko, nuomonė ir pastebėjimas, o ne kategoriškas mokslinis teiginys. Man atrodo, kad erkių gausai įtakos turi ne vien klimato pokyčiai, bet ir natūralių ekosistemų nykimas“, – teigė jis.
Pasak specialisto, žmogaus keičiamos buveinės gali keisti santykius tarp plėšrūnų, parazitų ir jų šeimininkų. Ar tai tiesiogiai didina erkių populiaciją, galėtų atsakyti tik ilgalaikiai moksliniai tyrimai, tačiau gamtininkas mano, kad žmogaus veikla gali sudaryti palankesnes sąlygas kai kuriems parazitams.
Miestas plečiasi į gamtą, o kartu ateina ir parazitai
Kalbėdamas apie laukinių gyvūnų atsiradimą miestuose, gamtininkas siūlo kitaip pažvelgti į šį procesą.
„Dažnai sakoma, kad laukiniai gyvūnai ateina į miestą. Man artimesnis kitas požiūris – miestas ateina į laukinę gamtą“, – sakė jis.
Plečiantis miestams, žmonių gyvenvietės vis dažniau įsiterpia į buvusias natūralias teritorijas. Gyvūnai praranda dalį savo buveinių ir prisitaiko gyventi šalia žmogaus. Miestuose jau įprasta matyti lapes, stirnas ar kitus laukinius gyvūnus, o kartu su jais atsiranda ir jų parazitai.
Erkės, briedmusės ir kiti kraujasiurbiai
Gamtoje dirbantis specialistas pastebi, kad pastaraisiais metais žmonės dažnai susiduria ne tik su erkėmis, bet ir kitais kraujasiurbiais.
„Šiuo metu prasideda briedmusių sezonas. Žmonės jas dažnai supainioja su erkėmis, tačiau tai visai kiti gyvūnai“, – pasakoja A. Gaidamavičius.
Briedmusės turi sparnus, todėl gali atskristi ant žmogaus ar gyvūno. Nusileidusios jos sparnus numeta ir toliau juda kailiu ar drabužiais. Erkės sparnų neturi – jos laukia ant augalijos ir prikimba prie praeinančio žmogaus ar gyvūno.
Sveikos ekosistemos gali būti svarbios ir kovojant su parazitais
Gamtininkas pateikia ir įdomų palyginimą iš tropikų. Jo kolega mokslininkas, tyrinėjantis varliagyvius Prancūzijos Gvianos miškuose, yra pasakojęs, kad kai kuriose tropikų vietose uodų gali būti net mažiau nei Lietuvos miškuose.
Viena iš galimų priežasčių – itin didelė biologinė įvairovė. Ten gyvena daug gyvūnų, mintančių uodais. Nors tai nėra universalus mokslinis paaiškinimas, toks pavyzdys rodo, kad sudėtingi gamtiniai ryšiai gali turėti didelę reikšmę.
Lietuvoje biologinė įvairovė natūraliai mažesnė nei tropikuose, tačiau žmogaus veikla ją dar labiau keičia. Miškų kirtimas, pelkių sausinimas, urbanizacija ir buveinių fragmentacija keičia gyvūnų bendrijas, o tai gali turėti netiesioginį poveikį ir kraujasiurbių gausai.
Vien žolės pjovimas problemos neišspręs
Dažnai manoma, kad trumpai nupjauta žolė gali visiškai apsaugoti nuo erkių. Tačiau, pasak A. Gaidamavičiaus, tai nėra toks paprastas sprendimas.
„Trumpesnėje žolėje erkėms gali būti sunkiau pasiekti žmogaus drabužius, tačiau jos gali patekti ir nuo žemų augalų, ir nuo batų“, – aiškina jis.
Todėl svarbiausia išlieka ne bandymas visiškai „sterilizuoti“ aplinką, o atsakingas elgesys gamtoje.
„Erkės yra geras priminimas, kad žmogus yra gamtos dalis. Kuo labiau keičiame aplinką savo poreikiams, tuo daugiau atsiranda įvairių netikėtų pasekmių“, – sakė gamtininkas.
Jo teigimu, erkės gali būti viena iš pasekmių, atsirandančių dėl mūsų gyvenimo būdo ir nuolat besikeičiančio kraštovaizdžio. Vis dėlto tai nėra galutinė mokslinė išvada – veikiau gamtininko pastebėjimas, susiformavęs per daugelį metų stebint gamtą.
Šiltesnės žiemos leidžia erkėms ilgiau išlikti aktyvioms
Vis dėlto šylantis klimatas net jei ir nekeičia erkių gausos Lietuvoje, turi įtakos jų gyvenimo ciklui. Kaip teigė gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė, erkės tampa aktyvios, kai oro temperatūra pakyla virš 4–5 laipsnių šilumos. Kai temperatūra pasiekia 8–10 laipsnių, jos gali toliau vystytis ir daugintis, todėl atšilus orams pradeda aktyviai ieškoti šeimininkų – gyvūnų ir žmonių.
Pirmąsias erkes Lietuvoje galima pastebėti jau žiemos pabaigoje, tačiau didžiausias jų aktyvumas paprastai fiksuojamas gegužę ir birželį. Dėl švelnesnių žiemų šis laikotarpis tampa vis ilgesnis – erkės pradeda sezoną anksčiau ir baigia vėliau.
Pasak epidemiologės, svarbu ir tai, kiek erkių išgyvena žiemą. Suaugusios erkės yra atspariausios šalčiui, todėl šiltesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas didesnei jų daliai išlikti iki pavasario.
„Šiltėjantis klimatas sudaro sąlygas greitesniam erkių vystymuisi, pailgina jų aktyvumo periodą ir gali prisidėti prie jų plitimo į naujas teritorijas“, – teigia A. Bartulienė.
Klimato pokyčiai gali turėti įtakos ir erkių rūšių įvairovei. Šiltesnės žiemos leidžia išgyventi toms rūšims, kurios anksčiau dėl šaltesnio klimato Lietuvoje neįsitvirtindavo. Pastaraisiais metais šalyje jau aptikta naujų erkių rūšių, o specialistai neatmeta, kad ateityje jų gali daugėti.
Vis dėlto klimatas nėra vienintelis veiksnys. Kaip teigė gamtininkas A. Gaidamavičius, erkių paplitimą lemia ir platesni ekologiniai pokyčiai – gyvūnų gausa, buveinių kaita bei žmogaus poveikis gamtai.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
