Individuali veikla – populiariausia savarankiško darbo forma Lietuvoje
Pastaraisiais metais individuali veikla Lietuvoje sparčiai populiarėja. VMI duomenimis, 2023 metais ją vykdė apie 264 tūkst. gyventojų, 2024-aisiais – apie 282 tūkst., o 2025 metais šis skaičius jau artėjo prie 297 tūkst. Tai rodo, kad individuali veikla tapo pagrindine savarankiško darbo forma šalyje. Vis dėlto, turint individualios veiklos pažymą, ne visada reiškia, kad žmogus dirba tikrai savarankiškai.
Darbo santykių pridengimas individualia veikla: ką vertina VMI?
Dažnai darbdaviai ar patys darbuotojai renkasi individualią veiklą vietoje darbo sutarties, manydami, kad taip galima sutaupyti mokesčius ir gauti daugiau „į rankas“. Tačiau VMI atkreipia dėmesį, jog svarbiausia ne sutarties pavadinimas, o realūs darbo santykiai. Jei žmogus dirba vienam darbdaviui, laikosi nustatytų darbo sąlygų, naudoja įmonės suteiktas priemones ir negali savarankiškai planuoti darbo, toks santykis gali būti pripažintas darbo santykiais, o pajamos apmokestintos kaip darbo užmokestis.
Teisėtas pasirinkimas ir mokesčių optimizavimas
Individuali veikla yra teisėta ir tinkama forma, kai žmogus iš tiesų dirba savarankiškai – pats planuoja darbo laiką, priima sprendimus, prisiima veiklos riziką ir dengia išlaidas. Tokiu atveju galima palyginti skirtingas veiklos formas, pavyzdžiui, individualią veiklą ir verslo liudijimą, ir pasirinkti finansiškai palankiausią variantą. Tačiau svarbu, kad pasirinkta forma atitiktų tikrąją veiklą, o ne būtų naudojama tik mokesčių optimizavimui, keičiant dokumentų pavadinimus, bet ne darbo pobūdį.
Darbo santykių požymiai, į kuriuos atkreipia dėmesį inspekcijos
VMI ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vertina visą situaciją – ar žmogus dirba pagal nustatytą grafiką, ar gauna atlyginimą už dirbtą laiką, ar naudojasi darbdavio suteiktomis priemonėmis ir ar yra pavaldus darbdaviui. Jei darbuotojas neturi galimybės rinktis klientų, derėtis dėl kainų, pats planuoti darbo, o jo veikla vykdoma pagal darbdavio nurodymus, toks santykis dažnai pripažįstamas darbo santykiais. Tokiu atveju individuali veikla gali būti laikoma tik formalumu, o pajamos – apmokestintos kaip darbo užmokestis.
Praktiniai pavyzdžiai iš darbo rinkos
VDI pateikia realius pavyzdžius: moteris, įregistravusi individualią veiklą ir dirbanti valytoja sporto klube, nors ir turėjo paslaugų sutartį, iš tiesų dirbo pagal darbo sutarties požymius – nustatytas darbo grafikas, valandinis atlyginimas, darbdavio kontrolė ir priemonių suteikimas. Panašiai statybų sektoriuje asmuo, dirbęs naudojant darbdavio įrankius ir vadovaujantis jo nurodymais, turėjo būti įdarbinamas pagal darbo sutartį. Šie pavyzdžiai iliustruoja, kad svarbu ne dokumentų forma, o realūs darbo santykiai.
Ką reiškia pasirinkti individualią veiklą vietoje darbo sutarties?
Pasirinkus individualią veiklą, žmogui automatiškai netaikomos darbuotojams skirtos garantijos, tokios kaip apmokamos atostogos, darbo ir poilsio laiko apsauga, tinkamos darbo sąlygos. Be to, didėja atsakomybė už veiklos organizavimą, išlaidų padengimą ir rizikos prisiėmimą. Todėl svarbu prieš priimant sprendimą įvertinti, ar bus galimybė savarankiškai planuoti darbo laiką, rinktis klientus, derėtis dėl kainų ir prisiimti su veikla susijusią riziką.
VMI perspėjimas dėl galimų pasekmių
Jei VMI nustato, kad individuali veikla faktiškai pridengia darbo santykius, gali būti perskaičiuoti ir papildomai priskaičiuoti mokesčiai, nes pajamos bus apmokestintos kaip darbo užmokestis. Tokie atvejai vis dar pasitaiko ir nėra toleruojami. Be to, darbo sutarties nebuvimas gali kelti nelegalaus darbo klausimų, jei žmogus faktiškai atlieka darbuotojo funkcijas ir yra pavaldus darbdaviui. Todėl tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi atsakingai įvertinti santykių pobūdį ir tinkamai juos įforminti.
