Kamilė Lukauskytė
Europos būsto rinkoje svarstomi nauji sprendimai, kurie ateityje galėtų pakeisti tai, kaip kai kuriose vietovėse reguliuojamas nekilnojamasis turtas. Europos Komisija pasiūlė vadinamąjį Įperkamo būsto aktą, kuriuo siekiama padėti šalims ir savivaldybėms spręsti būsto prieinamumo problemas.
Vienas svarbiausių aspektų – galimybė tam tikrose vietovėse imtis priemonių, susijusių ne tik su nuoma, bet ir su gyvenamojo nekilnojamojo turto įsigijimu.
Būstas Europoje tampa vis aktualesne problema
Būsto prieinamumas pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos gyventojų problemų. Europos Komisija nurodo, kad būsto kainos ES nuo 2015 metų vidutiniškai išaugo daugiau kaip 60 proc., o nuomos kainos taip pat pastebimai didėjo.
Komisijos duomenimis, būsto trūkumas ypač jaučiamas didmiesčiuose, metropolinėse teritorijose, salose ir populiariuose turistiniuose regionuose. Tokiose vietose paklausa gali gerokai viršyti pasiūlą.
Dėl to Europos Komisija siūlo suteikti vietos valdžiai daugiau aiškumo, kokiomis sąlygomis galima imtis priemonių būsto prieinamumui apsaugoti.
Gali būti ribojamas antro būsto naudojimas
Vienas iš aptariamų klausimų – gyvenamojo nekilnojamojo turto naudojimas ne pagrindinei gyvenamajai paskirčiai.
Tai gali būti aktualu vietovėse, kuriose daugėja antrųjų būstų, ilgą laiką nenaudojamų objektų ar kitų nekilnojamojo turto formų, mažinančių nuolatiniam gyvenimui prieinamų būstų skaičių.
Tačiau tai nereiškia, kad visoje Europos Sąjungoje būtų nustatyta viena taisyklė, draudžianti žmogui įsigyti daugiau nei vieną būstą.
Europos Komisijos pasiūlymas numato, kad sprendimai būtų priimami nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečios teritorijos situaciją. Priemonės turėtų būti pagrįstos duomenimis, būtinos ir proporcingos.
Daugiau dėmesio – trumpalaikei nuomai
Daug diskusijų kelia ir trumpalaikė būsto nuoma.
Kai kuriuose Europos turistiniuose miestuose didelis trumpalaikei nuomai naudojamų būstų skaičius gali sumažinti ilgalaikei nuomai skirtų objektų pasiūlą. Todėl naujajame ES pasiūlyme numatoma galimybė vietos valdžiai tam tikromis sąlygomis taikyti ribojimus.
Tačiau tam turėtų būti įrodyta, kad trumpalaikė nuoma konkrečioje teritorijoje iš tiesų daro reikšmingą neigiamą poveikį būsto prieinamumui ar pasiūlai. Be to, ribojimai turėtų būti taikomi tik tada, kai švelnesnės priemonės nebūtų tokios pat veiksmingos.
Lietuvai svarbiausia – didinti pasiūlą
Lietuvoje taip pat keliamas klausimas, kaip būstą padaryti labiau prieinamą.
Europos Komisija pabrėžia, kad vien ribojimai būsto krizės neišspręs. Todėl kartu siūloma spartinti naujų būstų statybą, paprastinti planavimo ir leidimų išdavimo procedūras, efektyviau panaudoti jau esančius pastatus bei didinti socialinio ir įperkamo būsto pasiūlą.
Taip pat kalbama apie galimybę pritaikyti gyvenimui pastatus, keisti jų paskirtį, renovuoti senesnius objektus ir geriau išnaudoti turimą žemę.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, komentuodamas siūlomus pokyčius, teigė skeptiškai vertinantis tiesioginius būsto įsigijimo ribojimus. Jo vertinimu, daugiau naudos galėtų duoti paskatos savininkams įveiklinti nenaudojamą turtą ir plėsti būsto pasiūlą.
Sprendimai dar nėra galutiniai
Svarbu tai, kad Europos Komisijos pasiūlymas dar nereiškia, jog Lietuvoje nuo šiol bus ribojamas būsto pirkimas ar nuoma.
Siūlomas reglamentas dar turi būti svarstomas Europos Parlamente ir ES Taryboje. Be to, pati Komisija pabrėžia, kad sprendimai dėl būsto politikos ir toliau lieka nacionalinio, regioninio bei vietos lygmens kompetencija.
Taigi artimiausiu metu būsto rinkos dalyviams svarbiausia stebėti, kaip bus derinamas naujasis Europos reglamentavimas ir kokių konkrečių priemonių dėl būsto prieinamumo imsis atskiros valstybės bei savivaldybės.
