Dažniausiai pasitaikantys mitai apie širdies ligas
Visuomenėje įsitvirtinę klaidingi įsitikinimai apie širdies ligas sukelia daug problemų, nes žmonės dažnai neįvertina simptomų rimtumo arba delsi kreiptis į gydytojus. Vieni populiariausių mitų yra, kad širdies ligos gresia tik vyresnio amžiaus žmonėms, infarktas visada prasideda stipriu krūtinės skausmu, o gera fizinė forma užtikrina sveiką širdį. Taip pat dažnai manoma, jog širdies permušimai yra tik streso pasekmė, o viena gera elektrokardiograma gali visiškai paneigti širdies ligų buvimą.
Amžiaus mitas ir jo pasekmės
Kardiologas R. Pranevičius pabrėžia, kad nors vyresnis amžius iš tiesų didina riziką sirgti širdies ligomis, jaunesni žmonės nėra apsaugoti. Aterosklerozė, viena pagrindinių širdies ligų priežasčių, gali pradėti formuotis dar vaikystėje ar paauglystėje. Rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, antsvoris, netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas, kaupiasi ilgus metus ir gali sukelti miokardo infarktą net jaunesniems nei 40 metų žmonėms. Dėl šios priežasties svarbu stebėti savo sveikatos būklę nepriklausomai nuo amžiaus.
Infarkto simptomų įvairovė ir tylusis infarktas
Dažnas klaidingas įsitikinimas, kad infarktas visada prasideda stipriu krūtinės skausmu, gali būti pavojingas. Realybėje maždaug kas penktas infarktas yra vadinamasis tylusis, kai pacientas gali nepajausti jokių aiškių simptomų arba priskirti juos kitoms priežastims. Moterims infarktas dažnai pasireiškia ne krūtinės skausmu, o dusuliu, pykinimu, silpnumu ar net skausmais nugaros, žandikaulio ar pilvo srityje. Dėl to diagnozė neretai nustatoma per vėlai, o tai apsunkina gydymą ir blogina prognozes.
Fizinė forma ir sportininko širdis
Sportuojantys žmonės dažnai mano, kad jų širdis negali sirgti, nes gera fizinė forma yra garantas sveikatai. Iš tiesų reguliarus fizinis krūvis stiprina širdies raumenį, mažina ramybės pulsą ir didina širdies tūrį, kas yra normalus organizmo prisitaikymas, vadinamas sportininko širdimi. Tačiau tokie pokyčiai kartais gali maskuoti pavojingas širdies ligas, pavyzdžiui, širdies raumens patologijas. Todėl net ir sportuojantiems žmonėms rekomenduojami periodiniai kardiologiniai tyrimai, siekiant laiku nustatyti galimus sutrikimus.
Širdies permušimų priežastys ir elektrokardiogramos ribotumas
Populiarus įsitikinimas, kad visi širdies permušimai kyla dėl streso, nėra visiškai teisingas. Nors dauguma pavienių ekstrasistolių yra nepavojingos, pasikartojantys permušimai, ypač atsirandantys fizinio krūvio metu arba lydimi galvos svaigimo, dusulio ar alpimo, gali signalizuoti apie rimtus ritmo sutrikimus. Be to, viena elektrokardiograma, atliekama gydytojo kabinete, fiksuoja tik kelių sekundžių širdies veiklą ir gali nepastebėti epizodinių ritmo sutrikimų. Todėl vienas normalus tyrimas negarantuoja, kad širdies ligos nėra, ir būtina stebėti simptomus bei atlikti papildomus tyrimus.
Širdies ligų situacija Lietuvoje ir pavėluoto kreipimosi pasekmės
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje, o šalyje mirtingumo rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais mirtingumas kiek sumažėjo, problema išlieka opi. Dažniausiai gydytojai susiduria ne su visišku simptomų ignoravimu, o su situacijų, kai pacientai pernelyg ilgai laukia, manydami, kad jiems dar per anksti sirgti arba kad jų simptomai neatitinka įsivaizduojamo širdies priepuolio vaizdo. Tokie delsimo atvejai smarkiai didina ligos komplikacijų riziką ir mirštamumą.
Rizikos veiksnių žinojimo svarba ir prevencija
Kardiologas ragina kiekvieną žmogų žinoti savo pagrindinius rizikos veiksnius – kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės rodiklius, šeimos anamnezę bei gyvenimo būdą. Svarbu ne laukti dramatiškų simptomų, o rūpintis sveikata nuolat ir laiku kreiptis į specialistus, jei atsiranda nauji ar pasikartojantys simptomai, tokie kaip dusulys, neįprastas nuovargis, širdies permušimai ar spaudimas krūtinėje. Laiku pradėtas gydymas gali ženkliai sumažinti komplikacijų ir mirties riziką. Statistikos duomenys rodo, kad iki 80 proc. priešlaikinių infarktų ir insultų būtų galima išvengti tinkamai valdant rizikos veiksnius.
