Kamilė Lukauskytė
Lietuvos kapinės sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę – internete jau galima ieškoti mirusiojo pagal vardą ir pavardę, pamatyti kapavietės nuotrauką bei jos vietą žemėlapyje. Atrodytų, kad prieš Vėlines ar vykstant į seniai nelankytas kapines artimųjų kapą surasti turėtų būti kaip niekada paprasta.
Tačiau praktika atskleidė ir kitą šios sistemos pusę.
Prienų senosiose kapinėse elektroninius įrašus tikrinusi kraštotyrininkė aptiko daugybę neatitikimų: supainiotos datos, klaidingai perrašyti duomenys, o kai kurių kapinėse palaidotų žmonių sistemoje apskritai nėra.
Viena klaida žmogui „pridėjo“ 50 metų
Prienų kapines tikrinusi kraštotyrininkė Janina Paplauskaitė-Leonavičienė palaidotų žmonių istorijomis domisi jau ne vienus metus.
Todėl pradėjusi lyginti tai, kas iškalta ant antkapių, su elektroninėje sistemoje pateikiama informacija, ji pastebėjo nemažai neatitikimų.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – žmogaus gimimo data.
Ant kapo nurodyta, kad žmogus gimė 1881 metais, tačiau skaitmeninėje sistemoje atsirado 1831-ieji. Dėl vieno neteisingai įvesto skaitmens pagal sistemos duomenis susidarytų įspūdis, kad žmogus nugyveno net 116 metų.
Tai nėra vien kosmetinė klaida. Žmogui ieškant tolimo giminaičio ar tyrinėjant šeimos istoriją, neteisinga gimimo ar mirties data gali gerokai apsunkinti paiešką.
Kai kurių žmonių sistemoje išvis nėra
Dar didesnė problema – ne visi palaidojimai apskritai pateko į elektroninę duomenų bazę.
TV3 skelbia, kad Prienų senosiose kapinėse aptikta atvejų, kai realiai egzistuojantis kapas ir ant jo esantys duomenys skaitmeninėje sistemoje neatsispindi.
Būtent senosiose kapinėse duomenų perkėlimas tampa ypač sudėtingas.
Tenka ne tik fotografuoti antkapius ir perskaityti kartais sunkiai įžiūrimus užrašus, bet ir informaciją lyginti su senais, ranka pildytais laidojimo žurnalais.
Jeigu žmogus palaidotas prieš daugelį dešimtmečių, o dokumentuose ar antkapyje informacija neišsami, skaitmeninimas tampa gerokai sudėtingesnis.
Gyventojai pradėjo skųstis
Prienų rajono savivaldybė kapinių skaitmeninimo projekte dalyvavo kartu su Kauno rajonu, o darbus atliko bendrovė „Kapinių valdymo sprendimai“, valdanti „Cemety“ sistemą.
Pastebėjus problemas, savivaldybę pasiekė ir daugiau gyventojų skundų.
Dalis klaidų jau ištaisyta, tačiau darbai dar nebaigti. Bendrovės vadovas Andrius Trunovas TV3 teigė, kad Prienų kapinių atvejis buvo itin sudėtingas, nes ankstesni duomenys nebuvo tvarkingai susisteminti.
Įmonė savo komandai pavedė dar kartą nuvykti į kapines, iš naujo fotografuoti kapavietes ir tikslinti informaciją.
Planuojama klaidas sutvarkyti iki Vėlinių.
Problema – ne tik Prienuose
Patikrinus kitas jau suskaitmenintas kapines taip pat aptinkama netikslumų.
A. Trunovas aiškina, kad klaidų rizika atsiranda dėl paties proceso sudėtingumo: informaciją skirtingais etapais apdoroja daug žmonių, o duomenis tenka surinkti iš kelių šaltinių.
Ypač daug iššūkių kyla lyginant užrašus ant paminklų su senais ranka rašytais žurnalais.
Todėl skaitmeninė kapinių sistema nėra laikoma galutinai užbaigta duomenų baze – ji nuolat papildoma ir taisoma.
Per mėnesį – iki 500 gyventojų pranešimų
Klaidų taisymo procese dalyvauja ir patys žmonės.
„Cemety“ vadovo teigimu, per mėnesį gaunama iki 500 gyventojų pranešimų. Vieni prašo pakeisti kapavietės fotografiją, kiti – papildyti ar patikslinti mirusiojo gyvenimo datas bei kitą informaciją.
Tai parodo ir skaitmeninimo mastą.
Šiuo metu Lietuvoje jau suskaitmeninta beveik 3 tūkst. kapinių, o sistemoje yra maždaug 2,5 mln. mirusiųjų įrašų.
Esant tokiam duomenų kiekiui, net ir nedidelė procentinė paklaida gali reikšti nemažai neteisingų įrašų.
Ką daryti neradus artimojo?
Svarbiausia – artimo žmogaus nebuvimas internetinėje sistemoje savaime nereiškia, kad pasikeitė kapavietės statusas ar su ja kažkas nutiko.
Jeigu paieška neduoda rezultatų, pirmiausia verta patikrinti kelis galimus vardo ar pavardės rašymo variantus bei datas. Pastebėjus akivaizdžią klaidą, apie ją galima pranešti sistemos administratoriui.
Sudėtingesniems atvejams egzistuoja ir oficialios kapaviečių identifikavimo procedūros. Pavyzdžiui, kai neišlikę paminklai, užrašai ar duomenys kapinių žurnaluose, savivaldybių taisyklėse gali būti numatyta galimybė kreiptis į kapinių prižiūrėtoją dėl kapo identifikavimo.
Taigi skaitmeninė paieška yra patogi priemonė, tačiau ji nepakeičia oficialių kapinių dokumentų ir procedūrų.
Skaitmeninimas turėjo palengvinti paiešką, bet išryškino seną problemą
Pati idėja skaitmeninti kapines turi akivaizdžių privalumų.
Žmogui nebereikia valandų valandas vaikščioti po didžiules kapines ieškant seniai lankytos kapavietės. Elektroninėje sistemoje galima surasti mirusįjį ir gauti informaciją apie jo palaidojimo vietą.
Tačiau Prienų pavyzdys parodė silpnąją šio proceso vietą: skaitmeninė sistema bus tiek patikima, kiek tikslūs į ją perkelti duomenys.
Jeigu gimimo metai supainiojami puse amžiaus, o dalis palaidotųjų apskritai neįtraukiami, žmonėms natūraliai kyla klausimas, ar paieškos rezultatais galima visiškai pasitikėti.
Prieš Vėlines klaidas žadama taisyti, o gyventojai raginami pranešti apie pastebėtus netikslumus.
Todėl artimiausiu metu verta padaryti ir labai paprastą dalyką – patikrinti, ar jūsų artimųjų kapai skaitmeninėje sistemoje pažymėti teisingai. Galbūt būtent vienas toks patikrinimas padės ištaisyti klaidą, kuri priešingu atveju duomenų bazėje liktų dar daugelį metų.
