Lukas Starkus
Kas įvyko Seutos mieste?
Kas įvyko Seutos mieste Ispanijoje? Kaip tai vertinate? Ar sutiktumėte, kad tai yra tam tikra Maroko spaudimo priemonė prieš Europą, prieš Ispaniją?
V. Sinica: Visiško tikrumo neturime, bet panašiausia versija yra būtent ši – kad tai yra Maroko spaudimas dėl įvairių jų reikalavimų. Kas įvyko? Turbūt visi, kas bent kažkiek žiūri žinias, matė, kad apie 60 tūkst. nelegalų užplūdo tą Ispanijos užjūrio teritoriją.
Šie žmonės, kaip buvo užfiksuota, buvo vežami sunkvežimiais, autobusais. Kas juos organizavo, dar būtų galima ginčytis – ar Maroko valdžia, ar kokia mafija, kaip pati valdžia sako. Tai, kad Maroko pasieniečiai juos praleido, niekaip netrukdė ir nereagavo, yra akivaizdu.
Tie žmonės yra ne visi vietiniai marokiečiai. Yra ir tokių, kurie tikrai gimę Užsachario Afrikoje ir vargu ar yra labai vietiniai. Tas milžiniškas žmonių skaičius ir visos šios aplinkybės rodo, kad tai yra organizuotas veiksmas. Kas galėjo tai taip lengvai suorganizuoti?
Realiausia, kad tarp Maroko ir Ispanijos yra teritorinių ir įvairių kitokių ginčų, o tai yra būdas parodyti spaudimą. Panašiai, kaip mums Lukašenka 2021 metų vasarą darė organizuotus vežimus. Dabar Europos Sąjunga tai gudriai vadina, instrumentalizuota migracija.
Kas čia nesuveikė? Juk ir mes ruošiamės tokiai nelegalių migrantų invazijai, ir Ispanija su tokia situacija gyvena jau ilgą laiką bei supranta, kad tai gali nutikti.
V. Sinica: Nelabai įmanoma tokiai situacijai visiškai pasiruošti. Jeigu apsisprendžia, sakykime, šiuo atveju 60 tūkst. žmonių, to, laimei, mūsų pasienyje kol kas nebuvo, eiti jėga, įveikiant pasipriešinimą ir kertant sieną, tai greičiausiai jie ir praeis. Nebent tada jau statytume kažkokias barikadas, vos ne karines, bet vargu ar kas nors tam ryžtųsi.
Esminis momentas yra tas, kad tokiomis situacijomis turėtų būti akivaizdi kiekvienos Europos Sąjungos šalies teisė taikyti tuos apgręžimus, kuriuos mes Lietuvoje jau nemažai metų taikome ir kuriuos yra taikiusi ne viena Europos Sąjungos šalis, taip pat ir pati Ispanija prie ankstesnių valdžių.
Dabartinis Europos migracijos paktas, įsigaliojęs kaip tik šiais metais, to neleidžia. Jis sako: jeigu migracija instrumentalizuota, kaip šiuo atveju, gali greičiau, per trumpesnius terminus ir griežčiau juos visus vertinti bei tikrinti, bet vis tiek turi juos registruoti, vertinti ir tikrinti.
Atkreipkime dėmesį, kad čia pagyrimas šiaip jau man labai tolimai Ispanijos valdžiai. Jie nesilaikė to migracijos pakto, surinko tuos žmones ir vežė atgal. Tai vienintelis adekvatus dalykas, kurį gali daryti, kai 10 tūkst. žmonių pas tave ateina.
Kas ten įvyko ir kodėl visa ši situacija tokia?
A. Beganskas: Pirmiausia reikia žiūrėti į istoriją ir nepamiršti, kad čia nėra vien Europos Sąjungos ir Maroko arba Ispanijos ir Europos Sąjungos santykiai. Galime sakyti, kad tai yra vidiniai Ispanijos ir Maroko santykiai. Marokas jau anksčiau naudojo tokius instrumentus prieš Ispaniją kaip politinę priemonę. Kaip ir buvo paminėta, Lukašenka pabėgėlius panaudojo prieš Lietuvą.
Reikia nepamiršti, kad Marokas anksčiau buvo Ispanijos kolonija ir iki šiol vyksta ginčai dėl kelių provincijų – ar jos priklauso Ispanijai, ar Marokui. Ispanija kartais palaiko opozicinius judėjimus, kurie eina prieš Maroką.
Ar tai yra teritorijos klausimas?
Ar tai teritorijos klausimas? Yra pasisakymų ir vertinimų, kad tai daugiausia galėjo būti piniginis ir ekonominis klausimas.
A. Beganskas: Pasakysiu, kad čia ne pirmas kartas. 2021 metais jau buvo atvejis, kai Marokas įleido apie 10 tūkst. pabėgėlių į Ispaniją. Tai ne pirmas atvejis ir, kol jie neišspręs tarpusavio santykių, nebus paskutinis.
Noriu šiek tiek pataisyti – tie pabėgėliai nebuvo vežami sunkvežimiais ar mašinomis. Jie buvo tiesiog perplukdyti per jūrą. Kai kurie tiesiog plaukė, perplaukė jūrą, kiti – valtimis ar kitomis priemonėmis.
Tuo metu Ispanija norėjo priimti tokį sprendimą, kad žmogaus, kuris pasiekia Ispanijos krantą ne sausuma, o per jūrą, automatiškai nebūtų galima iškart deportuoti. Turėtų būti išanalizuota jo situacija ir padėtis.
Esmė ta, kad tai nėra kažkoks chaotiškas veiksmas. Jeigu pažiūrėsime į Maroko pasieniečius, jie tam ruošiasi. Kai kurie sako, kad Ispanijos valdžia taip pat buvo gavusi pranešimų, jog ruošiama invazija, kad pabėgėliai ruošiasi ateiti į Ispaniją. Jie buvo gavę įspėjimų ir pranešimų iš savo žvalgybos.
Dėl ko valdžia dabar sulaukia kritikos? Būtent todėl, kad laiku nesureagavo, nors buvo gavusi tokių įspėjimų ir pranešimų iš savo žvalgybos. Kaip ir sakiau, ši Ispanijos situacija parodė mums, kas iš tikrųjų darosi ir Europos Sąjungoje.
Kai kurios šalys tiesiog pasako: „Čia ne mūsų problema, čia yra Ispanijos problema“, ir viskas. <…> Tai rodo dar vieną dalyką. Tokios šalys kaip Ispanija, Britanija, Prancūzija, Italija arba, kaip sakome, motininės Europos šalys turėjo tam tikrą rezervą, kurį uždirbo iš savo kolonijų. Pavyzdžiui, britai turėjo resursų, kuriuos paėmė iš Indijos, Pakistano, Afganistano – šalių, kurias okupavo.
Paėmė naftą, dujas ir kitus išteklius, o dabar tie žmonės grįžta į tas motinines šalis. Dabar tą patį turime Europoje. Tas pats vyksta ir Rusijoje, kuri aneksavo Centrinę Aziją, paėmė visus išteklius, nesuteikė jokio išsilavinimo. Žmonės, kurie atvyksta iš Maroko bei kitų šalių į Europą, kai kuriems atrodo kaip problema, tačiau tai yra to, ką jų protėviai pasėjo prieš 100 ar 200 metų, pasekmė.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
