Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Rusijos dronų atakos Ukrainoje: medikų ir ligoninių taikiniai karo zonoje

Pasidalinkite

Medikų darbas pavojų kupinas dėl nuolatinių dronų atakų

Inna Lytvynenko, greitosios pagalbos medikė Chersone, visada apsirengia ryškiai oranžinę apsauginę liemenę prieš vykdama į skubias pagalbos iškvietimus. Praėjusių metų birželį ji buvo išsiųsta į vietą, kur rusų dronas sužeidė moterį. Tuo metu į jos greitosios pagalbos automobilį trenkė FPV tipo dronas. Po kelių sekundžių į dangų pakilo dar vienas dronas, tiesiai link jos, sukeldamas paniką ir priverčiantis bėgti. Tokios vadinamos „safari medžioklės“ tęsėsi – dar du automobiliai, atvykę paimti sužeistos moters, buvo apšaudyti, o tik trečiasis policijos automobilis galėjo ją saugiai išgabenti į ligoninę.

Tarptautinių karo taisyklių pažeidimai ir WHO duomenys

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovo Ukrainoje dr. Jarno Habicht, ligoninės ir greitosios pagalbos automobiliai pagal Ženevos konvencijas turėtų būti saugomi nuo atakų. Tačiau nuo 2022 metų vasario mėnesio PSO užregistravo daugiau nei 3 tūkstančius atakų prieš sveikatos priežiūros įstaigas, vidutiniškai po du atvejus per dieną. 2023 metais atakų skaičius išaugo 20%, o 2024 metais – dar 30%, ir šis augimas tęsiasi.

Systematiniai smūgiai ir „dvigubo smūgio“ taktikos naudojimas

Organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) pažymi, kad Rusija sistemingai ir dažnai tyčia taikosi į Ukrainos medicinos įstaigas. Atakų dažnumas rodo, kad tai nėra atsitiktiniai karo veiksmų padariniai, o nuosekli karo strategijos dalis. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį Chersono ligoninė buvo smarkiai apgadinta per raketų smūgius, žuvo vienas gydytojas. Ligoninės direktorė Olena Tymoshenko įsitikinusi, kad tai buvo tyčinis smūgis, nes per kelias minutes pataikyta į pastatą net trimis raketomis. Be to, Rusija dažnai taiko „dvigubo smūgio“ taktiką – antras smūgis nukreipiamas į gelbėtojus, atvykusius į pirmojo smūgio vietą, kaip tai įvyko per neseniai vykusį didelį oro antskrydį Kijeve, kur žuvo septyni žmonės, tarp jų policininkas ir savanoris.

Humanitarinių organizacijų sandėlių apšaudymai

Pastaruoju metu rusų pajėgos taip pat taikosi į humanitarinių organizacijų sandėlius. Tik praėjusį mėnesį oro antskrydžių metu buvo apgadinti trijų JT agentūrų, įskaitant PSO, sandėliai. Organizacijos dalijasi savo objektų koordinatėmis su abiem konflikto pusėms, siekdamos apsaugoti juos nuo smūgių, tačiau tai ne visada atliepia saugumą.

Rusijos dronų atakos Ukrainoje: medikų ir ligoninių taikiniai karo zonoje

FPV dronai – tikslingi ir pavojingi ginklai

Skirtingai nuo raketų ir kitų smūgių, kurie gali būti netyčiniai, FPV (pirmojo asmens vaizdo) dronų atakos beveik visada yra tikslingos, nes operatorius mato tiesioginį vaizdą iš drono kameros. Todėl medikė Inna Lytvynenko, vilkinti medicinos darbuotojo uniformą, o greitosios pagalbos automobilis buvo aiškiai pažymėtas, mano, kad drono operatorius tyčia juos taikė. PSO duomenimis, greitosios pagalbos automobilių atakos sudaro 20% visų smūgių sveikatos priežiūros sistemai, kas rodo, kad tai yra dalis suplanuotos strategijos.

Gyventojų sveikatos priežiūros prieinamumo mažėjimas prie fronto linijos

Dėl nuolatinių atakų civilių gyventojai, ypač vyresnio amžiaus žmonės su lėtinėmis ligomis, gyvenantys netoli fronto linijos, vis labiau netenka galimybės gauti būtiną medicinos pagalbą. Net jei išgyvena oro antskrydžius ir apšaudymus, be vaistų ir reguliarių patikrinimų jie susiduria su lėta mirtimi. Greitosios pagalbos automobiliai dažnai negali pasiekti jų dėl didelės rizikos.

Medicinos darbuotojų ir pagalbos organizacijų iššūkiai

Medikai, tokie kaip Inna Lytvynenko, nuolat stebi socialinius tinklus, kad sužinotų apie grėsmes. Jie pripažįsta, kad situacija yra labai pavojinga – dronai gali pasirodyti bet kur, net per anti-dronų tinklus. Kai kuriais atvejais į iškvietimus siunčiama policija vietoje greitosios pagalbos. Dėl didėjančio FPV dronų veikimo nuotolio, mobilių klinikų veikla toliau nutolsta nuo fronto – jei anksčiau buvo galima dirbti 5-8 km atstumu nuo linijos, dabar šis atstumas išaugo iki 30 km ir daugiau. Per pastaruosius 18 mėnesių MSF nutraukė reguliarius vizitus į maždaug 80 kaimų netoli fronto ir laikinai sustabdė greitosios pagalbos paslaugas Slovjanske. Organizacijos atstovai teigia, kad ši aplinka neleidžia jaustis saugiai ir rodo, jog karo taisyklės nėra gerbiamos.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.