Lukas Starkus
Lietuvos vardas ir vėl skamba istorijoje, susijusioje su rusų bandymu surengti teroro išpuolį Europoje. Praėjusią savaitę į lėktuvą Leipcigo oro uoste atsitrenkęs, ir tik per atsitiktinumą nesprogęs dronas ant savęs turėjo DNR pėdsakų, kurie užfiksuoti Lietuvoje.
Lietuvos vardas minimas rusiško teroro kontekste, bet premjeras ramina: „Lietuva nėra silpnoji grandis“ (tv3.lt koliažas)
Prie šio drono lietėsi žmogus, kuris lietė ir prieš kelis metus iš Lietuvos į Europą siųstas savaime užsidegančias siuntas, kurios taip pat turėjo sukelti aviakatastrofas. Ar rusų operacijoms sprogmenys konstruojami mūsų šalyje, ar pas mus veikia tik tarpininkai, kol kas neaišku – prokuratūra visuomenei nieko nesako, o iš klausimų tik juokiasi.
Leipcigo oro uoste į lėktuvą praėjusią savaitę atsitrenkęs dronas su sprogmenimis pataikė į vietą, kur yra lėktuvo degalų bakas. Tik per atsitiktinumą sprogmuo nedetonavo ir lėktuvas nesusprogo. Tuo metu kitas dronas atsitrenkė į ore buvusį DHL siuntų lėktuvą. Vokietijos teisėsauga pradėjo tyrimą, o vokiečių žiniasklaida skelbia, kad šiame tyrime pėdsakai veda ir į Lietuvą.
Anot vokiečių leidinio „Bild“, buvo aptikti DNR pėdsakai, o juos patikrinus duomenų bazėje, paaiškėjo, kad tas pats DNR buvo aptiktas ir ant DHL užsidegančių siuntų, kurias prieš 2 metus iš Vilniaus sabotažininkai išsiuntė į kitas šalis. Jos turėjo užsidegti lėktuvuose skrydžių metu. Tačiau neaišku, ar Lietuvoje gaminami sprogstamieji užtaisai, kuriuos vėliau naudoja rusai, ar, pavyzdžiui, iš Lietuvos jie tik siunčiami į Vokietiją, ar kitas šalis, kuriuose suplanuoti išpuoliai.
„Kol kas daugiau duomenų nei tai, kas buvo parašyta ir visuomenei žinoma, kol kas neturime, bet aš manau, kad mūsų Antrasis departamentas tikrai pateiks daugiau informacijos artimiausiu metu, kokie ten sutapimai dėl tų pirštų antspaudų, ar DNR sutapimo ir kaip čia, kodėl šitame kontekste, nemaloniam incidente Vokietijoje, minimas Lietuvos vardas“, – aiškino Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Teisėsaugos ir žvalgybos reakcija: tyrimai vyksta už uždarų durų
DHL užsidegančių siuntų byla jau nagrinėjama teisme, teisiami rusų tarnybų pasamdyti vyrai, kurie ir siuntė užsidegančius užtaisus. Bet tyrime dėl praėjusios savaitės įvykių Leipcige klausimų dar kol kas daugiau, nei atsakymų.
„Siekdamos užkardyti ir išaiškinti nusikalstamas veikas, tarp jų – ir galimas diversijas, VSD ir kitos Lietuvos institucijos aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis. Tiek Europos teisėsaugos tarnybos, tiek žvalgybos dirba kartu ir nuolat keičiasi informacija. Tačiau, vykstant konkretiems tyrimams, daugiau detalių pateikti negalime“, – teigė Valstybės saugumo departamentas.
Generalinė prokuratūra, kaip jau tampa liūdna tradicija panašiose bylose, visuomenei suteikti informacijos, liečiančios žmonių saugumą, nesiteikia. Rezonansines bylas narpliojantis prokuroras šiandien nusprendė kalbėti tik apie pedofilija įtariamus kunigus. Apie Lietuvos vaidmenį rusų teroro išpuoliuose jis arba nežino, arba nenori nieko sakyti.
„Gerbiama žurnaliste, aš neturiu jokių duomenų, kad šiose bylose patraukti kaltinamaisiais kunigai būtų susiję su jūsų minimu atsitikimu Leipcige“, – kalbėjo prokuroras Justas Laucius.
Rusijos taktika kinta: profesionalus keičia atsitiktiniai agentai
Nors prokuroras juokiasi, bet situacija nejuokinga. Dar prieš kelis metus amerikiečių žiniasklaida remdamasi šaltiniais konstatavo, kad Lietuvoje rusų šnipai ir agentai veikia laisvai.
„Lietuva labai smarkiai neišsiskiria nuo kitų Europos valstybių, kad čia būtų tokia palaida bala, nieks nieko nematytų ir rusų agentūra čia laisvai veiktų“, – sakė buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.
„Jau senokai Rusija tiesioginį savo spec. tarnybų veikimą pakeitė trečiaeilių, tam kartui užverbuotų, pigiai apmokamų agentų veikimu. Tai iš tikrųjų čia yra didelis pokytis. Nes profesionalus keičia pigiai apmokami agentai“, – pasakojo buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
O apie jų vykdomas operacijos iš mūsų šalies, dažniausiai sužinome ne iš Lietuvos, o iš užsienio teisėsaugos.
„Apie šitą konkretų atvejį sužinojau taip pat, kaip ir visuomenė, iš žiniasklaidos, bet tai nereiškia, kad neseks įvairūs žvalgybos institucijų produktų, pagilinant žinias ir suteikiant daugiau informacijos“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Lietuva naudojasi ir žmonės, besipelnantys iš sankcijų apėjimo. Štai Austrijos teisėsauga pranešė, kad baltarusio įsteigta įmonė Vienoje apeidama sankcijas, tiekė Rusijai įrangą, kuri naudota raketų ir naikintuvų variklių gamyboje. Tam buvo naudojamas fiktyvių įmonių tinklas įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
„Be informacijos mainų, nei Lietuvos, nei kitų regione veikiančių spec. tarnybų atstovai negalėtų veikti efektyviai. Tiesiog kai jau vyksta operacijos, jeigu jos išaiškintos Lietuvoje, tai Lietuva prisiims nuopelnus, jeigu išaiškinamos Vokietijoje – Vokietija, Švedijoje – Švedija“, – aiškino A. Anušauskas.
„Dabar ką mes matėme Vokietijoje, tai yra žymiai didesnis įvykis, ir pavojingesnis, negu bet koks, koks iki šiol yra buvęs Lietuvoje. Taip, kad aš neišskirčiau Lietuvos, kad Lietuva yra šitoje vietoje, žvalgybinėje sferoje, silpnoji grandis“, – sakė buvęs Kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.
Neseniai vienas Prancūzijos leidinys atliko dešimčių žvalgybos ekspertų apklausą įvairiose šalyse ir sudarė žvalgybos tarnybų Europoje reitingą. Viršūnėje didžiųjų šalių tarnybos, tarp jų atsidūrė ir ukrainiečiai. Nustebino estai, kurie atsidūrė 8-oje vietoje, aplenkdami net lenkų kolegas. Tuo tarpu Lietuva nespindi – užimta viso labo tik 18 vietą, o latviai liko paskutiniai.
