Kamilė Lukauskytė
Šiurpinanti statistika – šią vasarą automobilių avarijoje žuvo tris kartus daugiau žmonių nei praėjusią. Kas penktas iš sumaitotų automobilių ugniagesių ištrauktas žmogus šiemet – žuvęs. Į avarijas gelbėtojai skubėjo daugiau kaip tūkstantį kartų, išlaisvino arti 100 nukentėjusiųjų. Kasmet šalies keliuose sužeidžiami daugiau kaip 3 tūkstančiai žmonių, o šiemet avarijos jau nusinešė 70 gyvybių.
Specialistai sako, kad viena didžiausių problemų išlieka pačių vairuotojų elgesys – greitis, telefonai prie vairo ir Kelių eismo taisyklių nepaisymas.
Eismo įvykių skaičius Lietuvoje – aukštas
Tai – vaizdai iš Vilniaus pakraštyje esančios Helsinkio gatvės. Praėjusią savaitę automobilis čia nulėkė į Buivydiškių tvenkinį ir apvirto ant stogo. Viduje buvusi moteris buvo be gyvybės ženklų. Gelbėtojai ją ištraukė iš automobilio, o medikai iškart pradėjo gaivinti. Nors moterį vietoje išgelbėti pavyko, ji mirė po keletos dienų ligoninėje.
O štai liepos pabaigoje Vilniaus rajone 19-metė kaktomuša susidūrė su šiukšliavežiu. Po smūgio merginos BMW automobilis nulėkė nuo kelio, o vairuotoja liko prispausta. Gelbėtojams teko hidrauline įranga nupjauti automobilio stogą ir išlaisvinti merginą, tačiau jos gyvybės išgelbėti nepavyko.
Eismo įvykių skaičius Lietuvoje išlieka aukštas. Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, pernai fiksuota beveik 3 tūkstančiai avarijų, o šiemet – apie 1700.
Nemažėja ir sužeistųjų. Per metus keliuose sužeidžiama daugiau kaip 3 tūkstančiai žmonių, o šiemet – jau beveik 2 tūkstančiai:
„Yra žioplų vairuotojų ir labai daug. Jaunimas kaip vairuoja – išsiblaškę, skuba, visi lekia.“
„Vis skubu, skubu, skubu ir nieko skubėdamas nenubėgsi. Visi mes žinome, skubėdami tik mirtį sutiksime. Vo kaip yra, o jaunimas, dievuliau mano, lekia vienas už kitą, nu kurgi nubėgsim?“
„Šitie BMW „pacanai“. Greitis, greitis, greitis.“
„Sankryžose matosi, kad lekia, kitas, mato, nespės, duoda ant stabdžių. O jeigu stabdžiai atsisakys?“
Kas penktas išlaisvintas žmogus – žuvęs
Į eismo nelaimes šiemet dažniau skuba ir ugniagesiai gelbėtojai – tokių iškvietimų jau daugiau nei 1150, vidutiniškai daugiau kaip penki per parą. Iš sumaitotų automobilių ugniagesiai išlaisvino 86 nukentėjusiuosius, o kas penktas ištrauktas – žuvęs.
„Ypač liūdina šios vasaros statistiniai duomenys. Deja, šių metų vasarą teko ištraukti 15 žuvusių asmenų ir tai tris kartus daugiau nei praėjusių metų vasarą“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Vien per liepą šalies keliuose įvyko beveik 350 avarijų, per jas žuvo 16 žmonių, daugiau kaip 400 – sužeisti. O iki rugpjūčio 9-osios keliuose jau žuvo 70 žmonių, šeši iš jų – vaikai.
„Stuburo traumos, galvos traumos, kraujas, vizualiai matomas kraujas. Iš tų 86 atvejų daugeliu atvejų mes netgi gaivinome žmones“, – teigė R. Požėla.
O štai taip pareigūnai laužo autombilį ir bando iš jo ištraukti nukentėjusiuosius. Vidutiniškai tokia operacija užtrunka apie pusvalandį, o sudėtingesniais atvejais – valandą ar ilgiau. Atvykę į nelaimės vietą ugniagesiai automobilio konstrukcijas ardo plėstuvais ir žirklėmis.
„Tai statramsčių, stogo konstrukcijų kirpimas, perkirpimas, strateginiai įkirpimai, dėl ko daug lengviau atlenkti konstrukcijas. Gelbėjimo darbų įtaką laiko atžvilgiu turi transporto tipas“, – pasakojo parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius.
Anot ugniagesių gelbėtojų, svarbu kuo tiksliau dispečeriui nurodyti, kiek yra nukentėjusiųjų, kiek susidūrė automobilių ir kokios tai transporto priemonės.
„Sekundės tampa aukso vertės ir jam atrodo, kam čia tau reikalingi klausimai, bet jie ypatingą įtaką turi tolimesniems darbams“, – tikino parengimo skyriaus viršininkas D. Janavičius.
„Didžiausias apsunkinimas yra žmonių, kurie tiesiog bando ateiti, pafilmuoti, pasižiūrėti, kažkur lįsti, kur tikrai gali būti nesaugu, trukdyti tiesiog atlikti darbus“, – teigė Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė.
Didžiausia problema keliuose
Tačiau didžiausia problema keliuose, anot vairavimo specialistų, išlieka pats vairuotojas. Greitis, telefonai prie vairo, sąmoningas Kelių eismo taisyklių nepaisymas.
„Viskas mane varžo, aš laisvas žmogus, galiu elgtis, kaip noriu, prie to privedė kontrolės sumažėjimas, kad leidom žmonėm taip mąstyti“, – aiškino vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas.
Vairavimo mokytojai sako, kad norint sumažinti nelaimių keliuose skaičių būtina skatinti pačių vairuotojų sąmoningumą.
„Dalis žmonių supranta, kad jeigu nebaudžia, tai galima. Niekur nedingsim, tą sąmoningumą reikia pasiekti per prievartą, per kontrolę ir bausmes“, – teigė vairavimo mokytojas A. Pakėnas.
Gyventojai svarsto, kas galėtų padėti:
„Reikėtų baudų, turbūt, didesnių.“
„Geriausia būtų, jei pagautų išgėrusius ir atimtų teises visam laikui.“
„Daug turbūt reikia edukacijos, aiškinimo, mokymo, nuo mažų dienų mokykloj ir atsakomybės jauniems vairuotojams.“
„Bausmių mažai! Bausmių mažai!“
„Su tais pažabojimais ir taip daug visko turim. Neišeina pažabot. Ir tikriausiai neišeis.“
Eismo nelaimių skaičių mažinti bandoma ir pertvarkant pavojingiausias kelių vietas. Šiemet „Via Lietuva“ planuoja įdiegti mažiausiai 33 eismo saugumo priemones.
„Didžiausią poveikį turi greičio matuokliai, atitvarai, sankryžų rekonstrukcijos, pėsčiųjų infrastruktūros gerinimas“, – teigė „Via Lietuva“ atstovas Vytenis Radžiūnas.
Specialistai pabrėžia, jog svarbu neviršyti greičio, nesiblaškyti prie vairo bei laikytis Kelių eismo taisyklių.
